Atvirkštinio osmoso technologijos vandenruošoje: pliusai ir minusai 

Pareikšti savo nuomonę apie atvirkštinio osmoso (AO) technologijas vandenruošoje paskatino „Vandentvarkoje“ (2011 m., Nr.39) perskaitytas hidrogeologo habil.. dr. A. Klimo straipsnis „Nauji iššūkiai vandens tiekėjams ir hidrogeologams“. Šiame straipsnyje paliestos dvi temos: 1) naujų atominių elektrinių statybą Lietuvoje,  Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje bei jų galimas poveikis mūsų paviršiniams ir požeminiams vandenims; 2) AO technologijų diegimas gerinant geriamojo vandens kokybę.

Nenoriu smulkiau diskutuoti apie atomines elektrines ir jų keliamus pavojus visų pirma todėl, kad nesu šios srities specialistas (arba „ekspertas“, kaip dabar madinga sakyti). Visų antra, manau, kad mes turime pakankamą patirtį eksploatuojant Ignalinos atominę elektrinę. Visų trečia, dar visai neaišku, kurios šių elektrinių bus iš tikrųjų pastatytos.

Continue reading →

Seniausias Lietuvoje yra Vilniaus vandentiekis. Nuo 1501 m. vanduo buvo imamas iš Vingrių šaltinių (dabartinė Vingrių gatvė), o nuo 1534 m. – ir iš Žiupronių (Misionierių) šaltinių. Mediniais vamzdžiais vanduo savaime tekėdavo iš aukštesnėje vietoje esančių šaltinių į miestą. 1864 m. mediniai vamzdžiai pradėti keisti metaliniais. Nuo 1914 m. vanduo buvo pradėtas imti iš giluminių gręžinių.

Buvo tam tikras laikotarpis, kai įvairiose pasaulio šalyse vanduo buvo tiekiamas švino vamzdžiais. Dar vėliau, populiariausi buvo ketaus ir plieno vamzdžiai. Continue reading →

    Kadangi vanduo visiems gyviems organizmams yra gyvybiškai svarbus, apie jį yra prikurta daugybė istorijų, pasakojimų ir pasakų. Vienos jų atrodo labai tikroviškai, tačiau su tikrove nieko bendro neturi, kitose realūs ir tikri faktai yra supinti kartu su įvairiais prasimanymais ar netgi nesąmonėm. Koks šių istorijų ir pasakų autorių tikslas? Jokia čia paslaptis. Viso šio šurmulio tikslas-padaryti biznį. Kitaip tariant, bet kokiomis priemonėmis ir būdais apgauti vartotojus ir išvilioti  jų pinigus. Greičiausiai ne visiems skaitytojams šie mano teiginiai patiko. Tuomet galima išsireikšti ir švelniau: šių istorijų kūrėjai parduoda žmonėms viltį. Viltį su „jonizuotu“ (gyvu ar negyvu), „sidabriniu“, „struktūrizuotu“, „tirpsmo“ ir  kitokiu „kitokiu“ vandeniu greitai ir sėkmingai išgydyti ligas, prailginti jaunystę, gražinti dvasinę pusiausvyrą ir t.t. ir pan. Drąsesni pranašai žada išgydyti visas ligas, ne tokie drąsūs -76, o patys kukliausi-tiktai 67. Bet vis viena neblogai, skamba labai viliojančiai. Jeigu aš kada nors užsiimsiu panašia pranašo veikla, tai prie jau minėtų pažadų pridėsiu dar kelis, pavyzdžiui, pažadėsiu, kad naudojančios „tokį“ vandenį merginos ištekės už jauno, gražaus ir, be abejo, labai turtingo, nesmurtaujančio šeimoje vyro. O tokios moterys, kurios jau laimingai ištekėjo, bent kartą per mėnesį laimės Teleloto aukso puodą ir vieną kartą per du mėnesius laimės 2-3 milijonus litų Vikingų loto žaidime. Toms moterims, kurių pinigai jau nedomina, pažadėsiu, kad greitai susiras labai, labai gerą meilužį.

    Na, pakaks, šiek tiek nuklydau nuo temos. Grįžkime prie vandens. Pabandysiu bent trumpai apibūdinti aukščiau minėtus  daugiau ar mažiau „stebuklingus“ vandenis.

Continue reading →

 Vandens ruošimo technologinė schema – tai technologinių procesų, per kuriuos paruošiamas norimos kokybės vanduo, visuma ir jų eiliškumas.

Gamtinių šaltinių vandens kokybė yra labai įvairi. Kita vertus, labai smarkiai skiriasi ir vartotojų reikalavimai paruošto vandens kokybei. Šios dvi aplinkybės sąlygoja didelę vandens ruošimo technologinių schemų įvairovę.

Gamybos reikmėms ruošiamas vanduo dažniausiai yra skaidrinamas, neretai minkštinamas, arba iš jo aplamai šalinamos visos druskos. Nereti atvejai, kai jis aušinamas ir stabilizuojamas.

Continue reading →

Lietuvoje geriamojo vandens tiekimo įmonės vartotojams tiekia tiktai požeminį vandenį. Vyrauja nuomonė, kad požeminis vanduo yra saugesnis už paviršinį ir gruntinį vandenį cheminio ir bakteriologinio užteršimo galimybių požiūriu. Ir tai yra tiesa. Kitose šalyse geriamasis vanduo ruošiamas ir iš paviršinių, ir iš požeminių vandens šaltinių (1 lentelė). Continue reading →