Šis bei tas apie mineralinius vandenis

 

Mineraliniai vandenys

Internete ieškodamas medžiagos apie mineralinius vandenis, suradau, mano požiūriu,  labai įdomų žymių Lietuvos hidrogeologų prof. Algirdo Klimo ir Zenono Šontos straipsnį “Lietuviškas ir importinis pilstomas mineralinis vanduo”. Jis atspausdintas Lietuvos geologų sąjungos (LGS) žurnale “Geologijos akiračiai” (2013 m. Nr.1).  Beje, tiems, kas domisi vandeniu siūlau internete susirasti šį žurnalą. Žurnalo adresas yra toks: http://www.lgeos.lt/GA/

  Pagal mineralinių medžiagų kiekį mineraliniai vandenys yra skirstomi į 5 grupes:

1. Silpnos mineralizacijos (iki 2 g/L).

2. Mažos mineralizacijos (2-5 g/L).

3. Vidutinės mineralizacijos (5-15 g/L).

4. Didelės mineralizacjos (15-35 g/L).

5. Sūrymai (daugiau negu 35 g/L).

1-3 grupių vandenys priklauso geriamųjų vandenų grupei.

4 grupės vandenų osmosinis slėgis yra 2-3 kartus didesnis už žmogaus audinių osmosinį slėgį, todėl šios grupės vandenys naudojami balneologiniais tikslais. Maudantis tokiame vandenyje, jis „atima“ vandenį iš audinių  ir vyksta vandens šalinimas iš organizmo (dehidratacija).

5 grupės vandenys dažniausiai skiedžiami gėlu arba mažos mineralizacijos vandeniu. Taip gaminami natūralūs mineralizuoti vandenys.

Mineralinių vandenų sudėtis ir jų savybės

Vertinti fiziologinį ir gydomąjį mineralinių vandenų veikimą yra labai sudėtinga. Netgi šios srities specialistų nuomonių spektras yra labai platus. Ir tame nėra nieko nuostabaus, kadangi kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas; skiriasi žmonių ūgiai ir svoriai, jų mitybos įpročiai.  Su maistu ir vandeniu (gėlu ir mineraliniu) žmogus gauna organizmui reikalingų mineralinių medžiagų. Vieni maisto produktai turi daugiau kalcio ir magnio jonų, kiti – natrio ir kalio jonų. O kiek ir kokių jonų reikia žmogaus organizmui? Į šį klausimą jau ne vieną šimtmetį atsakymo ieško įvairių pasaulio šalių higienistai. O vieningos nuomonės iki šiol nėra. Ir nieko čia keisto. Continue reading

Įvairių šaltinių vandens cheminės analizės rezultatai

 

Nemažai žmonių mano, kad šaltinių vandens kokybė visada yra gera ir ir todėl tokį vandenį vartoti yra saugu ir sveika. O kaip yra iš tikrųjų? Tam, kad patvirtinti arba paneigti vyraujančią nuostatą, reikia ištirti daugybės šaltinių vandenį. Aš, deja, esu ištyręs gal kokių 10-12 šaltinių vandenį, todėl didelių apibendrinimų daryti negaliu. Dalis analizės rezultatų  jau pasimetė, todėl žemiau pateikiu tiktai septynių šaltinių vandens cheminės analizės rezultatus. Continue reading

Įvairių šalių geriamojo vandens kokybė

Šiame nedideliame straipsnelyje pateiksiu duomenis tiktai apie tuos vandenis, kurių cheminę analizę atlikau pats. Deja, ne visų vandenų analizių rezultatai išliko, tad pateiksiu tiktai tai, ką pavyko surasti. Tai bus Vilniaus Antavilių geriamojo vandens ruošimo įrenginiuose paruoštas vanduo, Reikjaviko (Islandija) vanduo ir vanduo iš Antalijos (Turkija) bei Briuselio (Belgija). Continue reading