Požeminių vandenų svarbiausia problema yra pernelyg didelės geležies junginių, kartais mangano, amonio ar sieros vandenilio koncentracijos, o šulinių ir šaltinių vandenyje ji neegzistuoja; čia pagrindinė ir didžiausia problema yra nitratai (čia nebus kalbama apie mikrobiologinę šulinių vandens taršą). Nitratai turi dar kitą pavadinimą (sinonimą), kuris plačiai vartojamas žemdirbių ar kaimo žmonių – salietra. Kalio nitratas vadinamas kalio salietra, amonio nitratas – amonio salietra ir t. t.
Kas yra nitratai, kodėl apie juos tiek daug kalbama ir rašoma, ar jie iš tikrųjų yra tokie baisūs ir pavojingi? Nitratai yra viena iš daugelio azoto junginių formų, o azotas kartu su fosforu ir kaliu yra svarbiausi biogeniniai elementai. Biogeniniai elementai yra tiesiog būtini normaliam gyvų organizmų egzistavimui. Be salietros, taip pat kalio ir fosforo trąšų neįmanoma užauginti gero derliaus. Tačiau nitratai (salietros) turi dar vieną labai svarbią savybę – visų metalų nitratai yra gerai tirpūs vandenyje ir ta jų dalis, kurios nespėja pasisavinti gyvi organizmai (mikroorganizmai ir augalai) baltymų sintezei, lengvai migruoja ir patenka į gruntinius vandenis. Taip nitratai atsiranda šulinių, šaltinių ir negilių gręžinių vandenyje.
Gydytojai higienistai nustatė, kad, patekę į žmogaus organizmą ir veikiami įvairių fermentų, nitratai pirmiausiai virsta daug pavojingesniais nitritais, o šie nitrozo junginiais. Atliekant bandymus su įvairiais gyvūnais nustatyta, kad nitrozo junginiai jau yra kancerogenai ir skatina piktybinių auglių atsiradimą. Nitritai veikia panašiai kaip ir smalkės (sinonimas – anglies monoksidas, CO), t. y. trukdo hemoglobinui aprūpinti organizmą deguonimi. Continue reading