Artėja pavasaris ir bunda gamta. Netrukus pradės tekėti beržų ir klevų sula. Vieni teigia, kad nieko vertingo suloje nėra ir kad tai tik šiek tiek salstelėjęs vanduo. Kiti, priešingai, teigia, kad suloje yra daug įvairiausių žmogaus organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų. O kaip yra iš tikrųjų?
Panaršiau internete ir radau šiek tiek faktinės medžiagos. Su įdomumu perskaičiau Latvijos Žemės ūkio universiteto Maisto technologijos fakulteto specialistų straipsnį (nuoroda pateikta žemiau). Lietuvių kalba šios publikacijos pavadinimas skamba maždaug taip: „ Biologiškai aktyvių ir mineralinių medžiagų nustatymas Latvijos beržo ir klevo suloje“.
Determination of Bioactive Compounds and Mineral Substances in Latvian Birch and Maple Saps
Māra Kūka1 / Ilze Čakste1 / Endija Geršebeka1
1Faculty of Food Technology, Latvia University of Agriculture, Lielā iela 2, Jelgava, LV-3001, LATVIA
Citation Information: Proceedings of the Latvian Academy of Sciences. Section B. Natural, Exact, and Applied Sciences. Volume 67, Issue 4-5, Pages 437–441, ISSN (Print) 1407-009X, DOI: 10.2478/prolas-2013-0069, December 2013
Kadangi Lietuva ir Latvija yra artimos kaimynės (panašus klimatas), tai tikėtina, kad ir Lietuvos beržų ir klevų sulos cheminė sudėtis bus panaši. Pirmiausiai siūlau susipažinti su publikacijoje pateiktais cheminės analizės rezultatais, vėliau juos trumpai pakomentuosiu.
1 lentelė. Kai kurie sulų kokybės rodikliai.
Beržų sula Klevų sula
Savitasis elektros laidis
(SEL), μS/cm 629 967
Titruojamas rūgštingumas,
mmol NaOH/L 0,50 0,70
Baltymai, mg/L 127 171
Askorbo rūgštis (vitaminas C), mg/L 3,2 8,8
Antioksidantai, mg/L 0,35 0,77
P.S. straipsnyje SEL vienetai pateikti S/cm, t.y. milijoną kartų stambesniais vienetais. Tikiuosi, kad straipsnio autorės nesupyks, kad aš ištaisiau klaidą.
Trumpas komentaras: matome, kad beržų ir klevų sula turi ne taip jau ir mažai įvairių medžiagų. Visų pirma noriu atkreipti dėmesį į SEL, kuris yra tikrai didelis. Priminsiu, kad SEL yra proporcingas elektrolitų koncentracijai. Palyginimui pasakysiu, kad Vilniaus Antavilių vandenvietės vandens SEL svyruoja apie 500 μS/cm, t.y. šiame vandenyje druskų yra mažiau negu beržų suloje ir beveik dvigubai mažiau negu klevų suloje. Abiejų rūšių suloje yra ir baltymų ir netgi šiek tiek vitamino C.
Savo gėdai prisipažinsiu, kad nelabai žinau kokios cheminės medžiagos yra priskiriamos „antioksidantams“. Šiaip jau, antioksidantais reikėtų vadinti reduktorius. Tačiau reduktoriai (silpnesni ar stipresni) yra visos organinės medžiagos. Tuomet neaišku, kodėl baltymai ir askorbo rūgštis yra išskirti. Juo labiau, kad askorbo rūgštis yra pakankamai stiprus reduktorius. Įtariu, kad straipsnio autorės pačios nelabai supranta kas yra antioksidantai. Pastaruoju metu šis terminas plačiai naudojamas, ypatingai įvairių papildų reklamose. Antioksidantams priskiriamos stebuklingos galios, pavyzdžiui teigiama, kad jie suriša „laisvuosius radikalus“ ir taip stabdo senėjimo procesus. Viena aišku, šioje srityje dar yra labai daug neaiškumų.
2 lentelė. Angliavandenių koncentracijos suloje.
Beržų sula Klevų sula
Gliukozė, g/L 4,46 1,33
Fruktozė, g/L 5,39 0,55
Sacharozė (cukrus) 0,58 17,95
Trumpas komentaras: matome, kad beržų suloje gliukozės ir fruktozės yra gerokai daugiau negu klevų suloje. Tuo tarpu su sacharoze (cukrumi) yra priešingai; klevų suloje sacharozės yra apie 30 kartų daugiau negu beržų suloje. Organizmas tiesiogiai gali pasisavinti tiktai gliukozę ir fruktozę. Sacharozė iš pradžių turi būti suskaidyta, o po to įsisavinama.
3 lentelė. Mineralinių medžiagų koncentracijos suloje.
Beržų sula Klevų sula
mg/L Jelgava Ozolpils Tukums Ozolpils
Kalcis 53,3 41 61 91
Kalis 41,1 66,4 70,1 78,9
Manganas 0,5 0,52 – 0,24
Geležis 0,10 – – –
Sulfatai 36,1 34,0 39 62,3
Chloridai – 9,0 9,0 12,0
Fosfatai 6,3 7,2 12,6 –
Amonis 0,06 – 0,10 –
Nitratai 15 15 15 15
Nitritai 0,026 0,039 – 0,378
Trumpas komentaras: matome, kad abiejų rūšių suloje yra pakankamai daug mineralinių medžiagų. Manau, kad sulos mineralinė sudėtis labiausiai priklauso nuo dirvožemio ir gruntinio vandens mineralinės sudėties. Mane šiek tiek stebina gana didelės kalio jonų koncentracijos; klevų suloje jos netgi viršija kalcio jonų koncentracijas. Jeigu taip yra iš tikrųjų, tai geras ženklas. Kalis yra labai reikalingas organizmui. Kita vertus, 3 lentelėje pateikti duomenys rodo, kad iš dirvožemio ir gruntinio vandens medžių šaknys sugeba pasiimti augimui reikalingų biogenų, t.y. azoto, kalio ir fosforo.
Dabar apie žadėtus saviškius tyrimus. Deja, rimtesnių tyrimų šiais metais atlikti nepavyko. Taip jau sutapo, kad tuo metu, kai tekėjo beržų ir klevų sula aš turėjau įdomaus darbo su vandenimis. Kai tuos darbu pabaigiau, beržų ir klevų sula jau nebetekėjo. Pavyko surinktinos vos 10-12 mL beržo sulos. Tokio kiekio nepakako rimtesnei analizei. Išmatavau tiktai pH ir savitąjį elektros laidį (SEL). Gauti tokie rezultatai:
pH …………… 5,78;
SEL …………. 833 μS/cm.
Šiek tiek nustebino gana žema pH vertė. Kita vertus, visos daržovės ir vaisiai yra daugiau ar mažau rūgštūs (pH < 7). Kodėl su sula turėtų būti kitaip.
Gana aukšta SEL vertė rodo, kad beržo suloje yra nemažai mineralinių medžiagų (elektrolitų).