Kontaktai

Dėl

  • vandens tyrimų
  • konsultacijų vandens kokybės klausimais
  • dėl vandens kokybės gerinimo technologijų ir įrenginių (filtrų) parinkimo

bei kitais dominančiais klausimais galite rašyti arba skambinti: e-mail: juozas@kokybiskasvanduo.lt

Mobilus tel.: +370 (685) 10 283

29 thoughts on “Kontaktai

  1. Labai ačiū už išsamią analizę. Neseniai pradejau naudot vandenį iš Plytinės g. šaltinio, todėl labai rūpėjo jo dabartinė kokybė, nes buvau skaitęs, kad šio šaltinio vanduo švariausias, tačiau neradau jokių tai patvirtinančių tyrimų rezultatų.
    Dar kartą dėkoju už idomią ir naudingą apžvalgą!

  2. Kokios mineralu koncentracijos mg/l vandeni galima gerti kiekviena diena? Ar galima gerti pvz. Birute (2,7mg/l) vietoj paprasto vandens kiekviena diena? Ar geriau/ekonomiskiau butu nusipirkt Vytauto(7,3mg/l) ir skiest ji su AO vandeniu, tokiu atveju kokios mineralizacijos vandeni ruosti? Noriu gerti vandneni be flouro, o is krano floruotas.

    • Kiekvieną dieną galima išgerti 2-3 litrus vandens, kuriame mineralinių medžiagų koncentracija yra 1,2-1,3 g/L. Taip tvirtina viso pasaulio higienistai. Birutėje mineralinių medžiagų yra dvigubai daugiau, t. y 2,7 g/L. Vadinasi, be jokios žalos sveikatai kiekvieną dieną galima išgerti 1-1,5 litrus Birutės. Vytaute mineralinių medžiagų koncentracija yra apie 3 kartus didesnė negu Birutėje. Taigi, Vytauto galima išgerti dar 3 kartus mažiau negu Birutės. Vytautą skiesti su AO vandeniu puikiausiai galima. Beje, iš čiaupo bėgantis vanduo yra chloruojamas, o ne fluoruojamas. Tačiau aktyvaus chloro koncentracija chloravimui naudojama labai maža. paprastai ji sudaro vos 0,3-0,8 mg/L. jau po kelių ar keliolikos minučių aktyvus (kenksmingas) chloras virsta nekenksmingu chloridų jonu. Ir tų chloridų jonų jonų pasigamina taip [pat 0,3-0,8 mg/L. Palyginimui pasakysiu, kad Birutėje chloridų jonų jau yra 1204 mg/L, Vytaute – 3480 mg/L, Tichėje – 46 mg/L, o Vaivoje – 1750 mg/L. Taigi, chloravimo nereikia baimintis.

  3. Laba diena,

    Dažnai tenka būti Moldovoje. Ten yra prekiaujama vandeniu Borjomi, kurio bendra mineralizacija ant etiketės yra nurodoma 2-4 g/l, HCO3 1300-2500 mg/l, Ca <100 mg/l, Mg <50 mg/l, Fluoro <1 mg/l. Tai yra visiškai kita sudėtis nei vandens Borjomi, kuriuo yra prekiaujama Lietuvoje. Ar gali taip būti, kad skirtingose šalyse yra prekiaujama visiškai skirtingos sudėties vandeniu Borjomi. Gamintojas tas pats.

    • Net nežinau ką pasakyti. Lietuvoje parduodamo Borjomi ir Moldovoje parduodamo Borjomi bendroji mineralizacija ir atskirų jonų (kalcio, magnio, hidrokarbonatų) koncentracijos skiriasi kaip dangus ir žemė. Gręžinyje tokių mineralų koncentracijų skirtumų nebūna ir būti negali. Kita vertus, pateikiamos nepateisinamai didelės koncentracijų žirklės. Bijau, kad Borjomi prekinį ženklą naudoja nelabai sąžiningi žmonės. Ir tada nelabai aišku, kokiame sandėlyje ar garaže gali būti gaminamas Borjomi. Tai tiek. Ačiu už klausimą.

      • Dėkui už atsakymą. Ant Lietuvoje platinamo vandens etiketės yra nurodyta, kad vanduo išgautas iš 41 gręžinio, o ant Moldovoje paltinamo vandens, kad iš 125 gręžinio. Ar tai, kad vanduo Borjomi išgaunamas iš skirtingų gręžinių , galėtų paaiškinti tokius didelius cheminės sudėties ir bendros mineralizacijos skirtumus?

  4. Laba diena, gerb. doc. dr. Juozai Jankauskai,

    esu iš įmonės UAB “Kurantas”, užsiimame vandens paruošimu, tiek įranga, tiek chemija (www.kurantas.lt).
    š.m. gegužės mėn. 22 d., dalyvavau Jūsų vestame seminare, kurį rengė UAB „AVGO Group“, Vilniuje.

    Turiu Jums kaip specialistui keletą klausimų ir labai norėčiau sulaukti Jūsų atsakymų.

    Gręžinio vanduo, tyrimas atliktas 2014-01-13.

    Bendrosdios cheminės analizės rezultatai
    Anijonai:
    F-: 0,23 mg/l; 0,012 mg-ekv./l; 0,120 ekv.%; analizės metodas LST EN ISO 10304.
    Cl-: 8,5 mg/l; 0,240 mg-ekv./l; 2,38 ekv.%; analizės metodas LST EN ISO 10304.
    SO42-: 14,5 mg/l; 0,302 mg-ekv./l; 3,00 ekv.%; analizės metodas LST EN ISO 10304.
    HCO3-: 580 mg/l; 9,51 mg-ekv./l; 94,4 ekv.%; analizės metodas LST ISO 9963-1.
    CO32-: 0,27 mg/l; 0,009 mg-ekv./l; 0,091 ekv.%; analizės metodas apskaičiuojama.
    NO2-: < 0,010 mg/l; analizės metodas LST EN ISO 10304.
    NO3-: < 0.050 mg/l; analizės metodas LST EN ISO 10304.

    Katijonai:
    Na+: 24,3 mg/l; 1,06 mg-ekv./l; 10,0 ekv.%; analizės metodas LST EN ISO 14911.
    K+: 3,8 mg/l; 0,097 mg-ekv./l; 0,922 ekv.%; analizės metodas LST EN ISO 14911.
    Ca2+: 123 mg/l; 6,14 mg-ekv./l; 58,2 ekv.%; analizės metodas LST EN ISO 14911.
    Mg2+: 37,5 mg/l; 3,08 mg-ekv./l; 29,2 ekv.%; analizės metodas LST EN ISO 14911.
    Fe bendra: 2,11 mg/l; 0,113 mg-ekv./l; 1,07 ekv.%; analizės metodas LST ISO 6332.
    NH4+: 1,00 mg/l; 0,056 mg-ekv./l; 0,528 ekv.%; analizės metodas LST EN ISO 14911.

    Kitos analitės:
    pH: 7,47; analizės metodas LST EN ISO 10523.
    Perm. skaičius: 6,65 mg O/l, analizės metodas LST EN ISO 8467.
    C org.: 3,2 mg/l, analizės metodas ISO 8245:2003.
    Sav. elektr. laidis: 842 μS/cm 25 laipsniai pagal Celsijų, analizės metodas LST EN 27888.
    Cl2: < 0,5 mg/l, analizės metodas LST EN ISO 7393-3.

    Anijonų: 10,07
    B. kietumas: 9,22

    Katijonų: 10.55
    Karbonatinis kietumas: 9.22

    Balansas: +0.476 (mg-ekv./l)
    Nekarbonatinis kietumas: 0.00 (mg-ekv./l)

    Ištirpusių min. medž. suma: 795 mg/l
    Sausa liekana 180 laipsnių pagal Celsijų: 505 mg/l
    CO2 (pusiausvyrinis): 35,6 mg/l

    Vandens fizikinės savybės:
    Be kvapo;
    Be skonio;
    Spalva: 29/10 mg Pt/l
    Drumstumas: 13,4 DV pagal formaziną.

    Kaip matyti iš tyrimų bendroji geležies ir amonis NH4 neatitinka HN 24:2003 higienos normų. Taip pat stebime didelį permanganatinį skaičių, nors tai yra gręžinio vanduo.

    Jūsų nuomone, kokią reikėtų taikyti technologinę schemą, norint išvalyti šį vandenį. Ar reikia papildomai įvesti koaguliantus ir flokuliantus, kad sumažintume permanganatinį skaičių prieš filtrus? Po to naudotume smėlinius filtrus, oksiduojant geležį oru.

    Labai laukiame Jūsų atsakymo.
    Iš anksto dėkojame.

    Pagarbiai
    Mindaugas Baltušnikas
    El. paštas kurantas@kurantas.lt
    UAB „KURANTAS“

  5. Gerb. Juozai, kaip žinia dauguma akvariumu gyventoju (ypač augalai) mėgsta minkštą vandenį. Vilniaus vandentikeio vanduo jiems per kietas. Gal galėtumėte patarti pigų ir patogų metodą kuriuo būtų galima šalinti kietumą iš vandens, nes dauguma cheminių priemonių yra ganėtinai brangios ypač kai aš kas mėnesį turiu suminkštinti >100L vandens. Ar tiesa, kad kietumą šalina geriamoji soda, jei taip kaip paskaičiuoti koks jos kiekis koki kieki vandens suminkstina. Iš anksto dėkui už atsakymą.

    • Iš tikrųjų, Vilniaus vanduo nėra labai kietas. Tai yra vidutinio kietumo vanduo (arčiau minkšto). Skirtingiems Vilniaus rajonams vanduo tiekiamas iš skirtingų vandenviečių ir vandens kietumas jose šiek tiek skiriasi.Įdomu, kokiame Vilniaus rajone gyvenate Jūs. jeigu kalbėti apie sodą, tai kietumą šalina ne geriamoji soda (NaHCO3), o skalbimui naudojama soda, t.y. Na2CO3. Tiktai reikia turėti omenyje tai, kad abi šios sodos šarmina vandenį; NaHCO3 tiktai iki pH 8,3, o Na2CO3 iki pH 10 ir daugiau. Jeigu kalbėti apie Na2CO3 dozę, tai 1 miliekvivalentas (53 mg) šios bevandenės druskos pašalina 1 miliekvivalentą kietumo.

    • Geriamosios sodos cheminė formulė yra NaHCO3 ir ji vandens neminkština.Vandenį minkština taip vadinama skalbiamoji soda, t.y. Na2CO3. Vienas miliekvivalentas (mekv.) Na2CO3 (53 mg šios druskos) pašalina 1 miliekvivalentą kietumo. Tarkime, kad Jūsų vandens kietumas lygus 5 mekv/L ir Jums reikia suminkštinti 100 litrų šio vandens.Tam tikslui Jums reikės 53 x 5 x 100 (26500 mg arba 26,5 g) bevandenės sodos.

    • Ką aš manau apie šį vandenį? Aš manau (žinau), kad tokios pačios mineralizacijos vandenį galite nusipirkti bet kuriame prekybos centre, automobilių reikmenų skyriuje. Jis vadinasi “Distiliuotas vanduo”. Iš tikrųjų, šis vanduo nėra pagamintas distiliavimo būdu; jis yra gaminamas atvirkštinio osmoso technologijos pagalba, t.y. spaudžiant vandenį per tam tikro tankio membranas.
      Labai patiko “specialistų rekomendacijose” dr. Luigi Simonetto pateiktas toks sakinys: “Dėl savo išskirtinio skonio, fizinių ir cheminių savybių, mažos mineralizacijos (14 mg/L), santykinai rūgštaus (pH 5,8), nedidelio druskingumo (1,1 mg/L) ….”. Įdomu, ar dr. L. Simonetto žino, kas yra bendro tarp mineralizacijos ir druskingumo? Manau, kad nelabai. Kita vertus, kodėl vieni “stebuklingų vandenų” siūlytojai didžiuliu privalumu laiko rūgštų vandenį (pH mažiau 7), o kiti priešingai – šarminį vandenį (pH daugiau 7)? Spėju, kad tai gali būti sniego (ledynų)tirpsmo vanduo arba dar paprasčiau, atvirkštinio osmoso būdu pagamintas vanduo.

  6. Esu klausęs rusų prof. Ivano Neumyvakino seminarų. Visuose jis siūlo gerti vandenį ruoštą su vandenilio peroksidu (35% koncentracijos tirpalo maistinio vandenilio peroksido lašiname 25 lašus į 150 ml distiliuoto vandens stiklinę ir geriame 3 kartus per dieną nuo 1-6 mėn.).
    Sako, kad valo organizmą, gydo nuo visokių grybelių, auglių ir t.t. ir panašiai.
    Ką Jūs pakomentuotumėte? Ar tai yra tiesa? Ačiū

    • 25 lašai koncentruoto (35% ) vandenilio peroksido tirpalo sudaro apie 1,25 mL . Sumaišius šį kiekį peroksido su 150 mL distiliuoto vandens gaunamas apie 0,3 % -is tirpalas. Tai gana ženkli koncentracija. Kas yra vandenilio peroksidas? Vandenilio peroksidas yra pakankamai stiprus oksidatorius, kuris žudo įvairias bakterijas ir ardo organines medžiagas, pavyzdžiui dažus. Dėl šių savybių vandenilio peroksidas kaip dezinfekuojanti priemonė (išorinė) plačiai naudojama medicinoje, pavyzdžiui, praplauti pūliuojančias žaizdas, audinių balinimui arba juodos spalvos pelėsių naikinimui hermetiškuose šiuolaikiniuose butuose ir namuose. Oficialioji medicina gerti bet kokios koncentracijos vandenilio peroksidų tirpalus nerekomenduoja.

  7. Laba diena.
    Šiuo metu mes nustatinėjame bendrą geležį katilinės vandenyse su sulfasalicilo rūgštimi. Bet mane sudomino jūsų aprašytas geležies nustatymo metodas su Fe-1 reagentu Merck kompanijos. Merck kompanijos metodikoje rašo, kad vandens pH 1-10, jūs rašote, kad turi būti rūgštinė terpė, ar tai reiškia, kad vendenį reikia parūgštinti? Ir iš praktikos, kiek laiko vyksta analizė? Matavau po 3 min, 30 min ir po valandos. Po 30 min nežymiai, bet absorbcija vistiek didėjo. O nulinis tai distiliuotas vanduo be reagento? Ačiū už atsakymą.

    • Laba diena,
      pH 1-10 reiškia, kad tiriamojo vandens pH ir gali būti šiose ribose, kadangi įlašinus 5 lašus Merck reagento į 5-10 mL tiriamojo vandens pH pasidaro apie 3, t.y. toks, koks ir reikalingas spalvotam junginiui susidaryti. Reakcija vyksta pakankamai greitai ir spalva išlieka pastovi pakankamai ilgai. Jeigu pas Jus absorbcija stabilizuojasi tiktai po 30 min., tai rodo, kad tiriamajame vandenyje geležis (dalis geležies) yra mažai tirpaus hidroksido pavidale. O jam ištirpinti, po to redukuoti reikia laiko. Palyginamasis tirpalas- dist. vanduo. Jeigu bus neaiškumų arba klausimų, galite parašyti arba paskambinti tel. 8 685 10283.

  8. Sveiki, dėkoju už informaciją apie vandenį.
    Kreipiuosi su prašymu paaiškinti situaciją…
    Vienkiemyje yra šulinys, kurio vanduo kažkaip susisiekė su kanalizacijos išgriebimo duobe (akivaizdžiai pasikeitė spalva, atsirado kvapas). Tada duobę užsandarinome ir apie metus šulinio vandenį naudojome tik buityje. Dabar atlikome cheminį tyrimą, kurio rezultatai žemiau:
    1) vandenilio jonų koncentracija 7,46
    2) SEL 539
    3) Amonis 0,037
    4) Nitritas 0,041
    5) Nitratas 4,26
    Ar teisingai suprantu, kad chemiškai blogų dalykų vandenyje nėra, ir jis tinkamas naudojimui kaip geriamas vanduo?
    Planuojame dar atlikti bakterinį tyrimą (populiariausioms bakterijoms nustatyti).
    Gal patartumėte, kokius dar papildomus tyrimus atlikti, kad įsitikintume vandens kokybe?
    Dėkoju iš anksto.

    • Cheminio tyrimo rezultatai neblogi, tačiau manau, kad verta atlikti ir bakteriologinį tyrimą. O kol bakteriologinio tyrimo rezultatų nėra, geriau nevirinto vandens negerti.

      • Sveiki, ačiū už atsakymą. Atlikau ir mikrobiologinį tyrimą. Iš tirtų koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (E.coli) ir žarninių enterokokų neaptikta nieko. Tačiau „Kolonijas sudarančių vienetų skaičius 22 oC temperatūroje“ nurodytas >300.
        Būčiau dėkingas, jeigu galėtumėte pakomentuoti šią situaciją.

        • Savitojo elektros laidžio(SEL) vertė yra nedidelė ir tai reiškia, kad vandens mineralizacija bei jo kietumas taip pat yra nedideli. Šį vandenį apibūdinčiau taip: vidutinės mineralizacijos ir vidutinio kietumo vanduo. Įdomu būtų žinoti kiek vandenyje yra organinių medžiagų. Tai galima sužinoti nustačius vandens “Spalvą” ir “Permanganato skaičių”. Tačiau neskubėkite nustatyti šiuos rodiklius. Pirmiausiai pripilkote šio vandens į bespalvio stiklo arbo plastiko butelį ir atidžiai apžiūrėkite juos balto lapo fone. Kuo gelsvesnis vanduo, tuo daugiau jame organinių medžiagų. Jeigu gelsva spalva vos įžiūrima, analizės daryti neverta.

  9. Sveiki, skaitau Jūsų straipsnius tikrai įdomu ir naudinga. Susidūriau su tokiu reiškiniu: šachtinis šulinys, netoli durpyno. Žmogus darėsi tyrimus, nieko baisaus nerado, na kietumas ~2 mmol/l, geležies 0, nitratų 0. Kaip ir visai geras vanduo. Po keleto mėnesių eksploatacijos vanduo ryškiai suprastėjo: po tyrimų gauti duomenys kietumas ~3 mmol/l, geležis ~0,4 mg/l, Permanganato skaičius 14. Jau nieko gero. Pasistatė vandens filtrą. Kaip ir viskas gerai, džiaugėsi išvalytu vandeniu. Po gero mėnesio filtravimo vanduo vėl suprastėjo, geležies jau rado ~1,3 mg/l.
    Klausimas: ar tikrai vanduo gali taip smarkiai keistis? Ar buvo netiksliai atlikti tyrimai? Prieš pradedant šulinį eksploatuoti, jis buvo kelis kartus išsiurbtas.

    • Čia gali būti įvairiai. Galėjo keistis vandens kokybė, galimos ir analizės klaidos. Labai aukšta “Permanganato skaičiaus” vertė (14 mg O2/L) rodo, kad vandenyje yra labai daug organinių medžiagų. Toks vanduo turėtų būti gerokai gelsvas. Įdomu, kokia “Permanganato skaičiaus” vertė buvo, kai geležies buvo 0 ir nitratų 0? Tiesą sakant nesu sutikęs vandens, kuriame ir geležies ir nitratų būtų 0. Įdomu, kokia firma statė filtrus?

      • Firmos pavadinimo neminėsiu, bet Jūs ją tikrai žinote ir tos firmos tam tikri žmonės Jus žino.
        Vizualiai tas vanduo buvo tikrai skaidrus. Na gal ten tos geležies ir nitratų buvo labai nežymūs kiekiai, nes atsakyme figūravo tik minėtas kietumas ~2 mmol/l

  10. Laba diena,
    Atlieku šiokį tokį šulinių vandens tyrimą, ir nelabai randu informacijos, kokie veiksniai lemia tam tikrą(silpnai šarminį) vandens pH, geležies jonų kiekį bei bendrąjį ir karbonatinį kietumą, t.y., kaip konkrečiai į šulinio vandenį gali patekti kalcio ir magnio druskos?

    • šulinį maitina gruntiniai vandenys. Kalcio ir magnio jonai vandenyje atsiranda, kai CO2 turintis vanduo tirpina savo judėjimo kelyje sutiktą kalkakmenį ir dolomitą. Jeigu tame regijone šių mineralų yra daug, vanduo būna kietas arba labai kietas. Taip yra, pavyzdžiui, Biržų ir Pasvalio rajonuose. Jeigu šulinio vandenyje yra ištirpusio deguonies, tai jame nebus ištirpusios (dvivalentės) geležies. Tam tikrą šarmingumą vandeniui suteikia hidrokarbonatų jonai, kurie hidrolizuodamiesi (reaguodami su vandeniu) sudaro hidroksilo jonus. Pastarieji turi šarminių savybių ir pakelia vandens pH virš 7.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Please insert the signs in the image: