Koks vanduo yra skanus, kokį vandenį gerti saugu ir sveika

Šie klausimai kyla daugeliui jaunesnių ir vyresnių žmonių. Ir nors sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama, visgi, pabandykime į šiuos klausimus  atsakyti.

Švarus, gerai išvalytas nuo įvairių priemaišų vanduo yra bespalvis, bekvapis ir beskonis. Pirmą kartą paragavęs distiliuoto ar kitokiu būdu demineralizuoto vandens, dažnas žmogus pasako, kad vanduo yra neskanus. Kitaip tariant beskonis vanduo yra pavadinamas neskaniu.  Tam tikrą spalvą, skonį ar kvapą vandeniui suteikia jame esančios (ištirpusios) cheminės medžiagos. Daugelį žmonių išsireiškimas “cheminės medžiagos” labai gąsdina. Tuos žmones mes norime nuraminti, kadangi “necheminių” medžiagų iš viso nėra. Visa, kas mus supa, o taip pat ir mes patys esame sudaryti iš cheminių medžiagų.

Spalvą vandeniui gali suteikti kai kurių metalų junginiai: Fe(OH)– gelsvai rusvą, MnO–juodą. Įvairaus intensyvumo gelsvą spalvą vandeniui suteikia organinės medžiagos (gumino ir fulvo rūgštys bei jų druskos). Dumbliai suteikia vandeniui žalsvą arba melsvą atspalvį. Spalvotas vanduo nemalonus akiai, o vartojamas technologiniams tikslams gali pakenkti produkcijos kokybei. Todėl vandens spalva dažnai yra ribojama. Geriamojo vandens higienos normoje HN 24:2003 ribinė spalvos vertė yra 30 mg Pt /L .

Kvapas, skonis. Vandens kvapas ir skonis taip pat priklauso nuo jame esančių priemaišų. Vanduo gali atsiduoti žeme, žole, žuvimi, agurkais, pelėsiais, srutomis. Savitą kvapą jam suteikia kai kurie cheminiai junginiai: vandenilio sulfidas (supuvusio kiaušinio), chloras, amoniakas, fenolis (medicininį) ir kt. Žalieji dumbliai suteikia vandeniui žemės kvapą. Dezinfekuojant vandenį chloru, silpno kvapo junginiai (aminai, fenolis) gali virsti stiprų nemalonų kvapą turinčiomis medžiagomis (chloraminais, chlorfenoliu).

Skonis yra keturių pagrindinių tipų: sūrus, kartus, saldus, rūgštus. Kitokius skonio pojūčius sukelia vadinamieji prieskoniai. Kadangi pats vanduo yra beskonis, tai gerą ar nelabai gerą skonį vandeniui suteikia jame ištirpusios įvairios neorganinės (jos dar vadinamos mineralinėmis) ir organinės medžiagos. Pavyzdžiui, geležies, mangano druskos suteikia vandeniui rašalo prieskonį, humusinės (organinės)  medžiagos – durpių.

Vandens kvapas ir skonis nustatomiorganoleptiškai, t. y. tyrėjų jutimo organais. Silpniausias kvapas, kurį pajunta vandens degustatoriai, vadinamas kvapo slenksčiu, juntamas skonis ar prieskonis – skonio slenksčiu. Kadangi žmonių juslės yra skirtingos, kvapo ar skonio testams atlikti reikia pasitelkti dideles degustatorių grupes. Tam reikalui reikia daug laiko ir lėšų, todėl šis vertinimas paliekamas vandens vartotojams; vanduo turi būti toks, kad nemalonaus kvapo arba skonio nejaustų dauguma (bent 90 %) vartotojų.

Vienokį ar kitokį skonį ar prieskonį vandeniui suteikia jame ištirpusios cheminės medžiagos. Chloridų (Cl –) jonai turi sūrų skonį, sulfatų (SO42–) ir magnio (Mg2+) jonai – kartų skonį. Tačiau kartų arba sūrų skonį pajusime tik tada, kai šių jonų koncentracijos vandenyje bus pakankamai didelės (~500 mg/L). Nemalonų skonį vandeniui suteikia didesnės geležies ir mangano jonų koncentracijos. Gerą skonį vandeniui suteikia jame esantys  kalcio hidrokarbonatai.

Lietuvos geriamojo vandens higienos normoje HN 24:2003 pateiktas toks skonio slenksčio reikalavimas: “priimtinas vartotojui ir be nebūdingų pokyčių”. Skonis nustatomas organoleptiškai, vadinasi panašiai kaip ir kvapo atveju, šis nustatymo metodas yra pakankamai subjektyvus. Organoleptiškai nustatomas tiktai geriamojo vandens skonis. Abejotino sanitariniu požiūriu vandens skonis nustatomas tik pavirinus jį ir po to atšaldžius iki kambario temperatūros.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialistai, o taip pat įvairių šalių higienistai, remdamiesi daugiamečių tyrimų rezultatais, nustatė, kokios kokybės vandenį gerti yra saugu ir sveika. Remdamasi PSO rekomendacijomis, bei išnagrinėjusi įvairių pasaulio valstybių geriamojo vandens higienos normas, Sveikatos apsaugos ministerija 2003 m. patvirtino Lietuvos geriamojo vandens higienos normą HN 24:2003. Žemiau (1 lent.) pateikiame šiek tiek sutrumpintą šios normos lentelę „Geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai“ ir labai smarkiai sutrumpintą šios normos lentelę „ Geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) rodikliai“(2 lent.). Pastarojoje lentelėje pateiktos ribinės vertės  daugelio kenksmingų (nuodingų) cheminių medžiagų, tačiau  gamtiniuose vandens šaltiniuose, iš kurių imamas ar ruošiamas geriamasis vanduo, jų koncentracijos yra labai mažos. Mūsų šalyje tam tikrų rūpesčių kelia trys šio ilgo sąrašo medžiagos: nitratai, nitritai ir fluoridai, todėl 2 lent. pateiktos tik šių medžiagų ribinės vertės.

 

1 lentelė. Geriamojo vandens indikatoriniai rodikliai

Rodiklio pavadinimas Rodiklio mato vienetas Ribinė rodiklio vertė
Aliuminis mg/L ≤ 0,2
Amoniakas (amonio jonai) mg/L ≤ 0,5
Chloridai mg/L ≤ 250
Lūžinės klostridijos (Clostridium perfringens) ir jų sporos Skaičius 100 mL vandens 0
Koliforminės bakterijos Skaičius 100 mL vandens 0
Spalva Priimtina vartotojams ir be nebūdingų pokyčių
mg Pt/L ≤ 30
Savitasis elektros laidis (SEL) μS/cm(25 0C temperatūroje) ≤ 2500
Vandenilio jonų koncentracija pH vienetai 6,5 – 9,5
Bendroji geležis mg/L ≤ 0,2
Manganas mg/L ≤ 0,05
Kvapo slenkstis Priimtinas vartotojams ir be nebūdingų pokyčių
Permanganato indeksas(šis rodiklis rodo organinių medžiagų kiekį vandenyje) mg O2/L ≤ 5,0
Sulfatai mg/L ≤ 250
Natris mg/L ≤ 200

 

2 lentelė. Geriamojo vandens toksiniai (cheminiai) rodikliai

Rodiklio pavadinimas Rodiklio mato vienetas Ribinė rodiklio vertė
Nitratai mg/L ≤ 50*
Nitritai mg/L ≤ 0,5
Fluoridai mg/L ≤ 1,5**

*Kūdikių maistui ruošti naudojamame vandenyje nitratų koncentracija neturi būti didesnė kaip 10 mg/L

**Optimali fluoridų koncentracija geriamajame vandenyje yra 0,7 – 1,5 mg/L.

 

Na o dabar jau galime atsakyti į klausimą, kokį vandenį gerti yra  saugu ir sveika. Atsakymas skamba taip: saugu ir sveika gerti tokį vandenį, kuris tenkina 1 ir 2 lentelių reikalavimus. 

45 thoughts on “Koks vanduo yra skanus, kokį vandenį gerti saugu ir sveika

  1. Sveiki, būčiau dėkinga už pagalbą ar komentarą, nes internete nerandu informatyvių žinių apie pelėsį geriamajame vandenyje, tiksliau, ar tie kiekiai (4+/-5) yra pavojingi, ir kaip galima būtų sutvarkyti problemą. Prieš kelis mėnesius pradėjo keistis vandens skonis ir kvapas (vanduo iš šachtinio šulinio po namu, kurį naudojame jau daugiau nei 25 metus). Ištyrėme ne tik bėgantį iš krano, bet ir pasemtą iš tiesiai iš šulinio. Ir ten, ir ten rasta pelėsio. Šiuo metu gėrimui jo nebenaudojame, perkame iš parduotuvės, bet tai labai nepatogu…

    • Pelėsis be priežasties neatsiranda. Reikėtų atlikti šulinio vandens cheminę analizę ir nustatyti tokius vandens kokybės rodiklius: pH, amonį, nitritus ir permanganato skaičių. Šie kokybės rodikliai gali parodyti ar šulinio vanduo neteršiamas, pavyzdžiui iš nuotekų duobių. Iš viso, gerai būtų žinoti, kas vyksta šulinio aplinkoje, gal atsirado naujų objektų. Jeigu tai iš tikrųjų yra pelėsis, tai šulinį galima išdezinfekuoti, pavyzdžiui su natrio hipochloritu. Tiktai šio vandens nereikėtų išleisti į nuotekų duobę(jeigu tokia yra), kadangi aktyvus chloras išžudys bakterijas, kurios biologiškai valo nuotekas. Jeigu bus klausimų, galite man paskambinti.

    • “Permanganato skaičius”(PS) parodo reduktorių kiekį vandenyje. Tai gali būti neorganiniai junginiai, pavyzdžiui, H2S, Fe(II) ir Mn(II) jonai, o taip pat įvairūs organiniai junginiai. Kalbant apie PS poveikį sveikatai, tai geriau yra tada, kai PS yra mažas.

  2. Sveiki,vartojame sulinio vandeni taciau jis neskanus,atrodo lyg muilo skonis.Atvesuse arbata visai neimanoma gerti atrodo lyg indu plovimo skyscio pripilta.Turiu 1,5 metu sunu ,bijau duoti jam toki vandeni.Ka galetumet pakomentuoti del vandens skonio?Labai dekoju uz atsakyma.

    • “Muilo”skonį paprastai turi vanduo su aukštu pH, t. y. stipriai šarminis vanduo. Jeigu Jūsų šulinio rentiniai yra neseniai pagaminti iš gelžbetonio, tai ir tokio “šviežiai” pagaminto gelžbetonio į vandenį patenka nemaži kiekiai pakankamai stipraus kalcio hidroksido (Ca(OH)2). Jeigu tai yra būtent šis atvejis, tai su laiku šarmingumas sumažės. Norint ši procesą paspartinti, reikia naudoti kuo daugiau vandens.

    • Vartoti tokį vandenį higienistai griežtai draudžia. Netgi prausiantis tokiu vandeniu,jo gali patekti į būrną ir taip galima smarkiai nukentėti. Pavirinus tokį vandenį tam tikrą laiką, bakterijos žūva. Tačia aš manau, kad rizikuoti neverta. Bet kuriuo atveju reikia pabandyti išsiaiškinti iš kur tos bakterijos atsirado. Nors Jūs ir nerašote, tačiau aš įtariu, kad kalbame apie šulinio vandenį.

  3. Laba diena. 6 metu vaikui itariama fluoroze. Naudojame sulinio vandeni, todel galvojome, kaltas per didelis fluoro kiekis vandenyje. Taciau paskambinus i laboratorija, mus informavo, kad fluoro kiekio vandenyje tirti netikslinga, nebent sulinys 100 m gylio. Tai kaip yra is tiesu? Beje, gyvename siaures vakaru Lietuvoje.

    • Labas rytas,
      įdomu, kuri laboratorija taip pasakė? Gal jie paprasčiausiai neturi galimybės nustatyti fluoridų koncentracijos. Kreipkitės į rimtesnę laboratoriją ir paprašykite nustatyti ne tik fluoridų, bet ir nitritų bei nitratų koncentracijas. Informuokite apie gautus rezultatus.

    • Permanganato indeksas yra surištas su organinių medžiagų koncentracija. Jūsų šulinio vandens Permanganato indekso vertė yra gana didelė ir ji gerokai viršija Lietuvos geriamojo vandens higienos normos HN 24: 2003 leidžiamą maksimalią vertę (5,0 mg O2/L). Tokią aukštą Permanganato indekso vertę turintis vanduo turėtų būti gerokai gelsvas, tačiau sveikatai jis pakenkti neturėtų.

  4. Sveiki,ištyrus šulinio vandenį nustatė,kad mangano yra 500, gelezies 4000,permanganato 11,93, amonis 2.10, drumstumas 21, žarninėnių lazdeliu(e.coli) 112, žarnininių entorokokų 50. ar tokiu vandeniu galima maudytis?

  5. Sveiki,
    įdomu sužinoti patyrusio profesionalo nuomonę apie gręžinio vandens tinkamumą gėrimui. Laboratorinių išvalyto vandens (nugeležinimo kolonos + minkštinimo filtras) tyrimų duomenys lyg ir nėra labai negatyvūs, tačiau kvapas nemalonus. O ir spalva nėra visiškai bespalvė:
    – ph – 6,5 mmol/l (po minkštinimo filtro 0,1)
    – amonis – 0,59 mikrog/l
    – bendra geležis – 166 mikrog/l
    – manganas – 96 mikrog/l
    – savitas el.laidis – 506
    -permanganato skaičius – 1,54
    Suprantu, kad kvapas susietas su per aukšta mangano reikšme. Ar egzistuoja bent teorinės galimybės sumažinti mangano rodiklį bandant keisti negeležinimo kolonos užpildą?

    • Žiūrint į Jūsų pateiktus vandens cheminės analizės rezultaus, man sudėtinga Jums padėti ar patarti. Kai kurie vandens kokybės rodikliai yra labai įtartini. Pavyzdžiui, pH reiškiamas ne mmol/L, o pH vienetais. Kodėl pH yra toks žemas, jeigu tai iš viso yra pH? Toliau, amonio koncentracija tikriausiai yra 0,59 mg/L, o ne 1000 kartų mažesnė, t. y. 0,59 mikrog/L. O koks yra bendrasis vandens kietumas prieš filtrus ir koks po jų? Ir galiausiai norėčiau žinoti koks filtruojantis užpildas supiltas į nugeležinimo filtrą. Beje, kokia firma Jums šią vandens kokybės gerinimo įrangą sumontavo?

  6. Sveiki. Is grezinio (55mtr) vandens kvapas supuvusiu kisusiniu. Koki filtra naudoti siam kvapui panaikinti, ar cia filtras nepades? Aciu

    • Sveiki,

      sugedusio kiaušinio kvapa turi sieros vandenilis (H2S). Jį suoksidinti iki kvapo neturinčios elementinės sieros nuosėdų galima naudojant vien oro deguonį. Pasigaminusias nuosėdas galima nufiltruoti filtre, kuris užpildytas tinkamo skersmens kvarcinio smėlio grūdeliais. Tačiau kaip rodo praktika, bėdos nevaikšto po vieną. Jūsų vandenyje greičiausiai be sieros vandenilio bus ir geležies, ir amonio,ir mangano. Norint parinkti tinkamą vandens kokybės gerinimo technologiją (ir filtrus), šalia šių medžiagų koncentracijų reikia nustatyti dar nemažai kitų gręžinio vandens kokybės rodiklių. Nežinant šių kokybės rodiklių, tinkamos technologijos pasiūlymas būtų gryna loterija. Tai tiek. Jeigu kils klausimų, skambinkite arba rašykite.

  7. Laba diena, šulinio vandenyje permanganato indeksas nustatymas 12 mg/O2, ar gali tokio aukšto indekso vertės pagrindine priežastimi būti į šuliny patenkantis didelis paviršinio vandens kiekis po liūčių, kuomet šulinio žiedai nėra tvarkingi ir praleidžia daug nešvarumų. Vanduo intensyvios gelsvos spalvos. Ačiū už atsakymą.

    • Laba diena,

      lyg ir gali, tačiau nebūtinai. Tam, kad teisingai atsakyti į Jūsų klausimą, reikia žinoti koks “Permanganaro indeksas” ir kokia vandens spalva buvo tada, kai buvo sausasis periodas. Gal ir tada “Permanganato indekso” vertė buvo aukšta?

  8. Sveiki, gavus mikrobiol.tyrimus prie koliforminių bakterijų ir eschiarichia coli reiksme < 1,0, ar tai reiškia viskas gerai? Ačiū

  9. Sveiki Juozai, gal padėsite apsispręsti. Noriu įsigyti vandens valymo filtrus.

    Gavęs tyrimų rezultatus užklausiau 3 skirtingas įmones montuojančias filtrus. Visos pasiūlė skirtingas filtravimo schemas, gal galėtumete pakomentuoti:

    Pirmi siūlo statyti automatini mechaninį vandens filtrą ( traktuoja, kad nespėsiu keisti kasetinio mechaninio filtro, nes vanduo labai drumzlinas ). + Himta minkstinimo filtra su Ecomix užpildu ir druskos talpykla, kuris minkštins vandenį ir susidoros su geležimi.

    Antra įmonė nesiūlo automatinio mechaninio filtro ( matyt nenori sąmatos iškelti ). Tačiau jie siūlo statyti atskirą nugeležinimo filtrą su kontaktine talpa ir valyti geleži deguonies pagalba, pasitelkiant kompresorių. Taip pat atskirai minkštinimo filtrus su druskos talpykla.

    Tretieji, vėl gi pasiūlė tik minkštinimo filtrą su druska ir Ecomix A užpildu, bei mechaniniu filtru.

    Kaip suprantu geležies kiekis nėra labai didelis, tai gal ir nėra būtina statyti atskirą filtrą, vien tik nugeležinimui, o gal būdas deguonies pagalba yra pranašesnis, nei katalizatorių?

    Mėginio rezultatai:
    Amonis 0.15 mg/l
    Nitritas 0.01 mg/l
    Nitratas 0.69 mg/l
    Bendras kalcis ir magnis 3.3 mmol/l
    Bendra geležis 1262
    Savitasis elektrinis laidis 649
    Permanganato indeksas 5.0 mg/l

    Gal galėtumėte pakomentuoti šiuos skirtingus pasiūlymus.

    • Labas Laurynai,

      nelabai galiu komentuoti, kadangi cheminės analizės rezultatai nepilni. Norint pasiūlyti tinkamą vandens kokybės gerinimo technologiją, reikia nustatyti tokius papildomus rodiklius:
      – teisingai išmatuotą pH;
      – hidrokarbonatinį vandens šarmingumą;
      – laisvojo CO2 koncentraciją;
      – sieros vandenilio koncentraciją;
      – mangano koncentraciją;
      – kokioje formoje yra geležis (dvivalentė, trivalentė, tirpi, netirpi);

      Nustačius šiuos rodiklius, jau galima sugalvoti vandens kokybės gerinimo technologiją. Na ir po to ją dar reikia išbandyti kolbose ir stiklinėse. Tačiau visa tai reikia daryti prie gręžinio.

  10. Laba diena,
    Turime šulinį jau 2 m. dar netyrę, nes nei spalvos ar skonio kažkokio įpatingo neturi, taip sakant skanus vanduo :). Bet neseniai ištraukus vandenį iš šulinio pastebėjau žiedai kurie buvo apsemti vandens juodi ir tvarkant klozeto bakelį visos sienelės apsitraukę juodai patrynus su pirštais nusivalo ir ant pirštų panašu kaip į tepalą, bet lengvai nusiplauna, kas čia galėtų būti ?
    p.s. pripylus vandens į indą po kelių dienu jokių spalvos pakitimų.
    Ačiū

    • Tai, greičiausiai,yra manganas. Naudodamos oro deguonį tam tikros bakterijos tirpų ir praktiškai bespalvį dvivalentį manganą oksiduoja iki juodos spalvos mangano oksido nuosėdų. Inde mangano bakterijų nėra, o tualeto bakelyje jų jau prisiveisę pakankamai.

  11. Sveiki mano suliniui jau metai laiko. Esu kelis kart pilnai istraukes vandeni. Pries pora savaiciu ragavau vandens nebuvo jokiu pasaliniu skoniu ar kvapu. Spalva skaidri. Tada vel istraukiau visa vandeni tam kad iszvyriuot dugna,nes buvo nezvyriuotas. Siandien pasijungiau hidrofora, pradejo begtį skaidrus vanduo. Taciau turi kazkoki specifini kvapa, negana to skonis toks aitrus, rugstus. Kodel taip atsitiko,jei pries tai buvo puikus vanduo?

  12. Sveiki, mikrobiologiniai vandens tyrimai aptiko koliforminių bakterijų <40. Cheminis vandens tyrimas idealus, viskas normų ribose. Vanduo imamas iš 30m gręžinio. Kaip išspręsti šią problemą?

  13. Laba diena,
    jau kurį laiką pastebėjau, kad pasikeitė vandens spalva ir atsirado nemalonus kvapas. Naudoju šachtinį 4 m gylio šulinį. Kelis kartus bandžiau mechaniškai (su šepečiu ir aukšto slėgio plovykla) valyti šulinį tuo pačiu išsiurbdamas beveik visą vandenį. Po paskutinio valymo atlikau tyrimus ir gavau tokius rezultatus:
    e.coli ir enterokokų skaičius 0
    Amonio 0,46 mg/l
    Nitrato <0,8 mg/l
    Nitrito 0,024 mg/l
    Permanganato indeksas 7,7 mg/l O2
    Geležies 0,35 mg/l
    Mangano 2,3 mg/l

    Šiuo metu naudoju tik paprastą mechaninį filtrą. Gal galit patarti kaip išvalyti vandenį jei tai apskritai įmanoma. Vandenį naudojam tik WC ir duše, gerti nesiryžtam.

    Ačiū labai už jūsų atsakymą.

    • Spalvą sąlygoja didoka organinių medžiagų koncentracija (tai parodo didoka “Permanganato indekso” vertė). Šiaip jau, Jūsų šulinio vanduo labiau panašus į vidutinio gylio gręžinio vandenį. Šulinių vandenyje paprastai beveik nebūna geležies, o būna nitratų. Jūsų šūlinio vandenyje yra ir amnio ir mangano, kas ,vėlgi, labiau būdinga gręžiniams. Tam, kad aš galėčiau pasiūlyti tinkamą vandens kokybės gerinimo technologiją, man reikia prie šulinio nustatyti trūkstamus vandens kokybės rodiklius ir taip pat atlikti specialius technologinius tyrimus. Šiaip jau, šis vanduo nėra nuodingas.

  14. Laba,
    Naujai išgręžto gręžinio (52 m gylio) vandens tyrimų rodikliai visi atitinka normą, išskyrus geležis (bendroji) 329 μg, ir sulfidas ištirpęs (sieros vandenilis) <0.04. Ar tokį vandenį galima gerti?
    Ačiū

  15. Sveiki,
    turim 83 m gręžinį, jį dariusi įmonė pateikė vandens tyrimus šių parametrų:
    Cl; SO4; HCO3; NO2; NO3; CO3; Na; K; Ca; Mg; NH4; pH; kietumą ir pan. Visi šie parametrai atitinka normas, bėda tik dėl geležies – bendros geležies koncentracija 1,001 mg/l – daugokai? Bet mangano tyrimų nebuvo daryta. Bėda tame, kad visi skalbiami rūbai praranda spalvą (balti pilkėja), ir rankų oda aplink nagus juoduoja. Ar tai gali būtu dėl kažkodėl nenustatytos mangano koncentracijos? Ar čia kalta geležis? WC ir kriauklės ruduoja…..

    Ačiū jei pakonsultuosit

    • Labas vakaras,
      geležies koncentracija nėra didelė, tačiau santechnika ir balti skalbiniai ruduos. Juodos (tiksliau tamsiai rudos) spalvos nuosėdos yra mangano oksidai. Reikia geležį ir manganą šalinti. Jeigu jų šalinimui naudoti bereagentę technologiją (oksidacijai naudojamas tiktai oro deguonis), tai pirmiausiai šalinsis geležis, po to amonis ir galiausiai manganas. Įdomu , kokia yra amonio koncentracija? Tam, kad aš galėčiau pasiūlyti tinkamą vandens kokybės gerinimo technologiją, prie gręžinio aš turiu pats nustatyti kelis trūkstamus vandens kokybės rodiklius, o taip pat atlikti geležies šalinimo bandymus. Kitu atveju reikia spėlioti, o aš to nemėgstu.

  16. laba diena, pas mane yra savitojo elektrinio laidzio nustatymas per daug 2870… gal galetumet patarti kaip ji panaikinti? ir kas cia yra?

    • Savitasis elektros laidis yra tiesiog proporcingas druskų (elektrolitų) koncentracijai. Įdomu, kokią dalį druskų sudaro kalcio + magnio druskos ir kokią dalį sudaro natrio druskos? Sumažinti visų šių druskų koncentraciją galima pasistačius atvirkštinio osmoso kasetę. Po šios kasetės turėsite vandenį, kurio savitasis elektros laidis bus apie 25-30 mikrosimensų/cm. Su šiuo vandeniu galite skiesti druskingą vandenį ir turėsite norimos mineralizacijos vandenį.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Please insert the signs in the image: