Užėjus į bet kurį prekybos centrą akys raibsta nuo fasuoto vandens įvairovės. Įvairaus dydžio plastikinėje ar kitokioje taroje galima rasti visokio vandens: mineralinio, natūralaus mineralinio, mineralizuoto, stalo, gazuoto ir negazuoto, paruošto ir išpilstyto Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Gruzijoje ir t. t. ir pan. Kaip išsirinkti geriausią, tinkamiausią, skaniausią, sveikiausią? Užduotis ne iš lengvųjų. Vieni renkasi tą, kuris dažniausiai reklamuojamas ar tą, kurio reklama skamba gražiausiai, kiti bando etiketėje įžiūrėti nepaprastai smulkiu šriftu pateiktą vandens mineralinę sudėtį, treti vadovaujasi kaimynų ar pažįstamų rekomendacijomis.
Pasitelkęs padidinamąjį stiklą išstudijavau daugelio šių vandenų mineralinę sudėtį, kai kuriuos jų kokybės rodiklius pasitikrinau laboratorijoje. Kai kurie nustatyti kokybės rodikliai gerokai nustebino, tačiau tie vandenys buvo mineraliniai ir jiems geriamojo vandens higienos norma negalioja. Nenorėdamas kol kas šios temos plėtoti, pasakysiu tiktai, kad jų kokybė ženkliai skiriasi. Tarp jų yra puikios kokybės vandens, yra geros arba patenkinamos kokybės vandens, tačiau yra ir nelabai aukštos kokybės vandens. Tačiau visi šie vandenys turi vieną bendrą bruožą (savybę)- jie yra ne du, ne tris ir net ne dešimtis, o šimtus kartų brangesnį už vandenį iš čiaupo. Atsiprašau, vos neužmiršau, kad visi fasuoti vandenys turi dar viena bendrą bruožą – tušti plastikiniai buteliai gerokai teršią aplinką. Važiuodamas sportuoti ar į gamtą, aš į daugkartinio naudojimo gertuvę prisipilu iš čiaupo Vilniaus Antavilių vandenvietėje ruošto vandens ir visiems šeimos nariams jis yra skanus. Šį vandenį, be abejo, taip pat galima sugadinti. Tam tereikia jį suminkštinti naudojant Na-formos katijonitą arba po kriaukle pastatyti vieną iš daugelio siūlomų atvirkštinio osmoso (AO) principu veikiančių filtrų.
Firmos, kurios pilsto ir parduoda fasuotą natūralų mineralinį vandenį dažniausiai turi savo gręžinį. Šių gręžinių vanduo, kaip taisyklė, netenkina Lietuvos geriamojo vandens higienos normos HN 24:2003 reikalavimų, todėl jo kokybė yra gerinama; daugelis šių firmų naudoja tinkamas vandens kokybės gerinimo technologijas ir todėl jų tiekiamas vanduo dažniausiai yra kokybiškas.
Nei plastikiniuose, nei stikliniuose induose laikomos vandens molekulės nemiršta, kadangi tai nėra gyvas organizmas. Vandens skonis ir kvapas blogėja, kai jame yra bakterijų (nebūtinai “blogų”).Jos dauginasi,žūva, po to yra ir gaminasi blogai kvepiančios medžiagos. Tad geriausiai vandens ilgai nelaikyti jokiame inde (na, nebent sidabriniame).Mat, sidabro jonai neleidžia bakterijoms veistis, jie bakterijas tiesiog žudo.