Natūralus mineralinis vanduo “Tichė”

Tiek šį, tiek ir kitus mineralinius vandenis vertinsiu pagal juose esančių ir žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų kiekius (koncentracijas). Ir čia svarbu išsiaiškinti kokie jonai yra svarbesni žmogaus organizmui ir kokie yra mažiau svarbūs. Pastudijavus specialią literatūra susidarė įspūdis, kad kalcio magnio ir kalio jonai yra svarbesni  žmogaus organizmui negu kiti jonai. Jeigu laikysime, kad tai yra teisybė, tai nustatyti įvairių mineralinių vandenų vertę nebus sunku. Lygiai taip pat nebus sunku nustatyti, kuris mineralinis vanduo yra vertingesnis ir kuris mažiau vertingas. 

1 lentelėje pateiktos svarbiausių mineralinių medžiagų (jonų) rekomenduojamos paros normos suaugusiam žmogui (tiktai nereikia šių skaičių laikyti absoliučiai teisingais ir negalinčiais kisti).

 

1 lentelė. Svarbiausių mineralinių medžiagų rekomenduojamos paros normos suaugusiam žmogui

 

Mineralinė medžiaga (jonas)

Rekomenduojama mineralinės medžiagos paros norma suaugusiam žmogui, mg

Kalcio jonai (Ca2+)

800

Magnio jonai (Mg2+)

375

Kalio jonai (K+)

2000

Natrio jonai (Na+)

Chloridų jonai (Cl)

800

Sulfatų jonai (SO42–)

Fluoridų jonai (F)

3,5

 

 

Dėmesio! Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto specialistai praneša, kad Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė naujas gaires dėl natrio ir kalio suvartojimo: suaugusieji turėtų suvartoti mažiau kaip 2000 mg natrio (arba mažiau nei 5 g druskos, t.y. NaCl) ir ne mažiau kaip 3510 mg kalio per dieną.

Žmonėms, suvartojantiems daugiau natrio ir mažiau kalio nei rekomenduojama, atsiranda didesnė rizika, kad padidės kraujo spaudimas, o tai didina širdies ligų ir insulto riziką.

Pasaulio sveikatos organizacija akcentuoja, kad dauguma žmonių suvartoja per daug natrio ir per mažai kalio.

Natrio natūraliai yra daugelyje maisto produktų, pvz., piene ir grietinėlėje (apie 50 mg natrio 100 g produkto), kiaušiniuose (apie 80 mg/100 g). Natrio gerokai daugiau yra perdirbtuose produktuose, pavyzdžiui, duonoje (apie 250 mg/100 g), mėsos gaminiuose (kai kuriuose – net per 1500 mg/100 g), užkandžiuose (spragintuose kukurūzuose – apie 1500 mg/100 g), padažuose (sojų padaže – apie 7000 mg/100 g), sultinyje arba sultinio kubeliuose (apie 20 000 mg/100 g).

Daug kalio yra pupelėse ir žirniuose (apie 1300 mg kalio/100 g produkto), riešutuose (apie 600 mg/100 g), kai kuriose daržovėse, pavyzdžiui, špinatuose, kopūstuose ir petražolėse (apie 550 mg/100 g), vaisiuose – bananuose, papajose (apie 300 mg/100 g). Maisto produktų perdirbimas sumažina kalio kiekį daugelyje maisto produktų.

Šios natrio ir kalio gairės, nurodytos maisto produktuose, yra labai svarbios visuomenės sveikatos ir kitiems specialistams, dirbantiems neužkrečiamų ligų (pvz., širdies ligų, insulto, diabeto, onkologinių, kvėpavimo takų ligų) srityje.

Siekiant visuomenėje sumažinti natrio ir padidinti kalio suvartojimą, taip pat sumažinti padidėjusio kraujo spaudimo, širdies ligų ir insulto riziką, naudojamos tokios priemonės kaip maisto produktų ženklinimas (nurodant druskos kiekį), vartotojų švietimas, nacionalinių mitybos rekomendacijų parengimas bei bendradarbiavimas su maisto produktų gamintojais, siekiant sumažinti druskos kiekį perdirbtuose maisto produktuose.

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto direktorius Gediminas Pridotkas atkreipia dėmesį: „Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos šalių, druskos suvartojama per daug. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas ištyrė, kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose perdirbtuose maisto produktuose. Remdamiesi tyrimų rezultatais, galime teigti, kad perdirbti maisto produktai turi gana daug druskos. Pavyzdžiui, lietuviškoje juodoje duonoje yra apie 1,1 proc. druskos, ir tai atitiktų 440 mg natrio/100 g produkto, o virtoje dešroje – 2,1 proc. druskos, ir tai atitiktų 840 mg nat­rio/100 g produkto. Mes valgome ne tik per daug, bet ir per sūriai“.

Parengta pagal dienraščio “Respublika” priedą “Būkime sveiki”

 

 

2013-02-17 prekybos centre nupirktas 1 litro negazuoto mineralinio vandens „Tichė“.

 

Gamintojas: UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“. Gamintojai teigia, kad vanduo išgaunamas iš 689 m gylio gręžinio Telšių rajone.

Informacija etiketėje:

Cl…….46 mg/L

SO42–……..834 mg/L

HCO3………108 mg/L

F………..0,3 mg/L

Na+……….76 mg/L

K+…………..19 mg/L

Ca2+…………..220 mg/L

Mg2+……….73 mg/L

BM (bendroji mineralizacija)……1378 mg/L

 

 

Gręžinio gylis – 689 m., ir data 2013-12-14 (čia, matomai, produkto galiojimo pabaiga).

Gamintojas – UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanija“.

 

Patikrinus keleto jonų koncentracijas rasta, kad jos artimos pateiktoms etiketėje.

Trumpas komentaras: šiame vandenyje daugiausiai yra teigiamų kalcio jonų ir neigiamų sulfato jonų. Taigi, galima sakyti, kad tai yra kalcio sulfatinis vanduo. Kitų jonų koncentracijos yra gerokai mažesnės.

2 lentelėje pateikta informacija apie svarbiausius jonus t.y. apskaičiuota kiek procentų šių mineralinių medžiagų (jonų) žmogaus organizmas gautų išgėręs vieną litrą natūralaus mineralinio vandens „Tichė“.

 

2 lentelė. Rekomenduojama mineralinės medžiagos paros norma suaugusiam žmogui (mg) ir šios normos dalis (%), kuri yra viename litre vandens.

 

Mineralinė medžiaga

Mineralinės medžiagos koncentracija natūraliame mineraliniame vandenyje „Tichė“

Rekomenduojama mineralinės medžiagos paros norma suaugusiam žmogui, mg

Rekomenduojamos paros normos dalis viename litre natūralaus mineralinio vandens „Tichė“, %

Kalcio jonai (Ca2+)

220

800

27,5

Magnio jonai (Mg2+)

73

375

19,5

Kalio jonai (K+)

19

2000

0,95

Natrio jonai (Na+)

76

Chloridų jonai (Cl)

46

800

5,75

Sulfatų jonai (SO42–)

834

Fluoridų jonai (F)

0,3

3,5

8,6

 

Matome, kad gerdami natūralų mineralinį vandenį „Tichė“, kiek rimčiau organizmą galime papildyti tiktai kalcio ir magnio jonais. Šiaip jau, tai yra palyginti nedidelės mineralizacijos ir neblogos kokybės natūralus mineralinis vanduo. Šis vanduo patenka į geriamojo vandens kategorija, kadangi jo savitasis elektros laidis (SEL) yra gerokai mažesnis negu Lietuvos geriamojo vandens higienos normoje HN24:2003 nurodyta ribinė vertė, t.y.  2500 μS/cm. Priminsiu, kad SEL yra tiesiog proporcingas ištirpusių mineralinių medžiagų (druskų) koncentracijai vandenyje.