Įvairių šaltinių vandens cheminės analizės rezultatai

 

Nemažai žmonių mano, kad šaltinių vandens kokybė visada yra gera ir ir todėl tokį vandenį vartoti yra saugu ir sveika. O kaip yra iš tikrųjų? Tam, kad patvirtinti arba paneigti vyraujančią nuostatą, reikia ištirti daugybės šaltinių vandenį. Aš, deja, esu ištyręs gal kokių 10-12 šaltinių vandenį, todėl didelių apibendrinimų daryti negaliu. Dalis analizės rezultatų  jau pasimetė, todėl žemiau pateikiu tiktai septynių šaltinių vandens cheminės analizės rezultatus.

Vilniaus šaltinių vandens cheminės analizės rezultatai

(Skliausteliuose nurodytos vandens mėginių ėmimo ir cheminės analizės datos)

 

Vandens kokybės rodiklis, jo vienetai

Vandens kokybės rodiklio vertė

Lietuvos geriamojo vandens higienos normos

HN 24: 2003 reikalavimai

Antakalnis  ties Žolyno gatve

(2013-02-13)

Antakalnio troleibusų žiedas

(1996-09-17)

 

Antrieji Valakampiai

(1996-09-17)

 

 

Plytinės g. šalia kavinės „Miško užeiga“

(1996-09-17)

 

Jeruzalės šaltinis

(2010-11-18)

 

Vandens debitas, m3/val

~3,0

~0,3

~0,2

nematuotas

nematuotas

pH, pH vienetai

7,38

7,60

7,57

7,70

7,31

6,5 – 9,5

Geležis, mg/L

0,018

0,020

0,332

0,018

0,016

< 0,2

Manganas, mg/L

0,013

< 0,01

0,05

0,016

< 0,01

< 0,05

Nitratai, mg/L

50

13

2

< 1

22

< 50*

Nitritai, mg/L

0,019

< 0,002

0,009

< 0,002

0,012

< 0,5

Savitasis elektros laidis,

μS/cm

878

592

436

411

576

< 2500

Sausoji liekana, mg/L

500

337

248

234

328

Nenormuojama

Bendroji mineralizacija, mg/L

665

486

373

335

468

Nenormuojama

Bendrasis kietumas, mekv/L

7,2

5,9

4,2

4,2

6,0

Nenormuojamas

Hidrokarbonatai

(HCO 3), mekv/L

5,4

4,9

4,1

3,3

4,6

Nenormuojami

* Kūdikių maistui ruošti naudojamame vandenyje nitratų koncentracija neturi būti didesnė kaip 10 mg/L.

 

Trumpas komentaras

a) Antakalnio troleibusų žiedas. Vidutinės mineralizacijos ir vidutinio kietumo kalcio-magnio hidrokarbonatinis vanduo. Didesnių priekaištų šiam vandeniui nėra. Tačiau šiokį tokį susirūpinimą kelia nitratai. Reikalas tame, kad didžiausios nitratų koncentracijos šulinių ir šaltinių vandenyje būna balandžio-gegužės mėnesiais. Tuo metu jų gali padaugėti iki 40-50 mg/L.

b) Antrieji Valakampiai. Lyginant su Antakalnio troleibusų žiedo vandeniu, šis vanduo yra šiek tiek minkštesnis ir mažiau mineralizuotas. Tai, kad jame praktiškai nėra nitratų, o yra geležies rodo, kad šis vanduo atkeliauja iš gilesnių horizontų, kuriuose praktiškai nėra ištirpusio deguonies. Puikiausiai galima vartoti.

c) Plytinės g. šalia kavinės „Miško užeiga“. Šis vanduo yra pats minkščiausias ir mažiausiai mineralizuotas. Šiuo požiūriu jis yra labai panašus į „Neptūno“ vandenį. Puikios kokybės vanduo, jokių priekaištų. Matomai žmonės jau žino, kad šio šaltinio vanduo yra geros kokybės, kadangi jis pakankamai intensyviai naudojamas.

d) Jeruzalės šaltinis. Šis vanduo yra labai panašus į Antakalnio troleibusų žiedo šaltinio vandenį, tiktai jame yra maždaug dvigubai didesnė nitratų koncentracija.

e) Antakalnis  ties Žolyno gatve. Šis vanduo turi daugiausiai druskų. Tai nėra blogai, tačiau nerimą kelia šiam metų laikui pernelyg didelė nitratų koncentracija. Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad didžiausios nitratų koncentracijos šulinių ir šaltinių vandenyje būna balandžio-gegužės mėn.,  o vėliau jos mažėja. Įtariu, kad balandžio-gegužės mėn. nitratų koncentracija šio šaltinio vandenyje gali siekti 75-80 mg/L arba dar daugiau. Prisimenu, kad prieš gerų 15-20 metų nitratų koncentracija šio šaltinio vandenyje buvo apie 25 mg/L. Kodėl nitratų koncentracija per šį laikotarpi taip ženkliai padidėjo? Manau, kad logiškas paaiškinimas galėtų būti toks: per šį laikotarpį Žolyno gatvės gale esančiose kalvose  intensyviai vyko individualių namų statyba. Nesant nuotekų surinkimo tinklo, kiekvieno namo savininkas įsirengė nuosavus nuotekų surinkimo rezervuarus. Šios nuotekos plius azotinės trąšos daržų, sodų ir vejų priežiūrai ir davė tokį ženklų nitratų koncentracijos padidėjimą. Nereikėtų šio vandens vartoti nei suaugusiems, nei juo labiau jo duoti kūdikiams.

 

Plytinės g. šalia kavinės „Miško užeiga“ esančio šaltinio vanduo buvo tirtas 4-5 kartus, tačiau archyvuose pavyko rasti tiktai 1996-09-17 tyrimo rezultatus. Man pasidarė įdomu, pasikeitė ar nepasikeitė šio šaltinio vandens kokybė ir todėl 2013-02-13 paėmiau dar vieną vandens mėginį ir atlikau jo cheminę analizę. Vadinasi, tarp šių analizių praėjo apie 17 metų. Šių analizių rezultatai pateikti žemiau esančioje lentelėje.

 

Plytinės g. šalia kavinės „Miško užeiga“ esančio šaltinio vandens cheminės analizės rezultatai

 

Vandens kokybės rodiklis, jo vienetai

Vandens kokybės rodiklio vertė

Lietuvos geriamojo vandens higienos normos

HN 24: 2003 reikalavimai

1996-09-17

 

2013-02-13

Vandens debitas, m3/val

nematuotas

nematuotas

pH, pH vienetai

7,70

7,74

6,5 – 9,5

Geležis, mg/L

0,018

0,009

  0,2

Manganas, mg/L

0,016

0,010

  0,05

Nitratai, mg/L

< 1

2,2

  ≤ 50*

Nitritai, mg/L

< 0,002

< 0,002

  ≤ 0,5

Savitasis elektros laidis, mS/cm

411

409

 2500

Sausoji liekana, mg/L

234

233

Nenormuojama

Bendroji mineralizacija, mg/L

335

337

Nenormuojama

Bendrasis kietumas, mekv/L

4,2

4,3

Nenormuojamas

Hidrokarbonatai

(HCO 3), mekv/L

3,3

3,4

Nenormuojami

 

 

Komentaras: iš esmės, per šiuos 17 metų vandens kokybė išliko nepakitusi, jeigu nekreipsime dėmesio į nežymiai padidėjusią nitratų koncentraciją. Šio šaltinio vandens kokybė vis dar  yra nepriekaištinga.

 

Kiti šaltiniai

 

Vandens kokybės rodiklis, jo raiškos vienetai

Vandens kokybės rodiklio vertė

Geriamojo vandens higienos normos HN 24:2003 reikalavimai

Ariogalos šaltinis prie senojo Žemaičių plento (2008-05-16)

Vilnius-Kaunas autostrada, 46 km

(1997-06-12)

Debitas, m3/val.

nematuotas

~0,25

pH, pH vienetai

7,39

7,60

6,5 ÷ 9,5

Savitasis elektros laidis, µS/cm

648

688

≤ 2500

Bendroji mineralizacija, mg/L

572

587

nenormuojama

Sausoji liekana, mg/l

369

392

nenormuojama

Geležis, mg/L

0,003

0,370

≤ 0,2

Amonis, mg/L

< 0,005

 0,152

≤ 0,5

Manganas, mg/L

0,00

0,296

≤ 0,05

HCO3 , mekv/L

6,65

6,4

nenormuojamas

Bendrasis kietumas, mekv/L

6,9

6,9

nenormuojamas

Permanganato skaičius,

mg O2/L

0,75

1,1

≤ 5,0

Nitratai, mg/L

12

< 1

≤ 50

 

Trumpas komentaras:

a) Ariogalos šaltinis prie senojo Žemaičių plento. Vidutinės mineralizacijos ir vidutinio kietumo kalcio-magnio hidrokarbonatinis vanduo. Cheminės analizės rezultatai rodo, kad vandenyje yra ištirpusio deguonies (nėra reduktorių: geležies, amonio, mangano ir yra nitratų).

b) Vilnius-Kaunas autostrada, 46 km. Šio šaltinio vanduo taip pat yra vidutinės mineralizacijos ir vidutinio kietumo kalcio-magnio hidrokarbonatinis vanduo. Tačiau matosi, kad šis vanduo atkeliauja iš gilesnių horizontų, kadangi jame nėra nitratų o yra reduktorių (geležies, amonio ir mangano). Geležies koncentracija 1,85 kartus, o mangano koncentracija 5,9 kartus viršija Lietuvos geriamojo vandens higienos normos HN 24: 2003 reikalavimus. Jeigu būtų galimybė, aš rinkčiausi Ariogalos šaltinio vandenį.

 

Dėmesio! Kokia yra šių šaltinių vandens mikrobiologinė būklė aš pasakyti negaliu, kadangi atitinkamų tyrimų nedariau.

 

One thought on “Įvairių šaltinių vandens cheminės analizės rezultatai

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Please insert the signs in the image: