Šį nedidelį tyrimą atlikti paskatino vienas mano internetinio puslapio lankytojas. Jis klausė, ar negalima būtų sumažinti nitratų koncentraciją vandenyje, dalį vandens paverčiant ledu. Aš jam pažadėjau tai išsiaiškinti, o pažadus reikia vykdyti.

Tyrimo metodika labai paprasta: į vieno litro talpos stačiakampį skaidraus plastiko indą įpyliau apie 800 mL čiaupo vandens su žinoma nitratų koncentracija (119 mg/L). Šį indą pastačiau į šaldiklio kamerą  ir ten laikiau tol, kol maždaug trečdalis vandens virto ledu. Tuomet indą išėmiau iš šaldiklio ir ledą atskyriau nuo nesušalusio vandens. Palaukus tol, kol kambario temperatūroje ledas virto skysčiu, jame vėl pakankamai tiksliu spektrometriniu metodu buvo nustatyta nitratų koncentracija. Be nitratų koncentracijos buvo išmatuotas abiejų vandens mėginių savitasis elektros laidis (SEL). Priminsiu, kad SEL yra proporcingas druskų koncentracijai vandenyje. Šio nedidelio tyrimo rezultatai pateikti lentelėje.

^*Čia pateikta apytikrė druskų koncentracija. Jinai gauta, SEL padauginus iš 0,5.

Ką parodė šis nedidelis tyrimas? Jis parodė, kad tokiu būdu bet kokiame vandenyje galima ženkliai sumažinti įvairių druskų (tame tarpe ir nitratų) koncentracijas. Nemažiau svarbus ir kitas klausimas: kiek ekonomiškas yra šis būdas? Atsakymo į šį klausimą, deja,  neturiu.

Tiems, kas domisi tirpsmo vandeniu, siūlau perskaityti mano puslapyje pateiktą straipsnį „Stebuklingi vandenys (sidabrinis, gyvasis ir negyvasis, tirpsmo ir kt.)“.

Spektrometrinis ir vizualus kolorimetrinis geležies koncentracijos nustatymas 

Atestuotos ir akredituotos vandens tyrimo laboratorijos geležies koncentraciją vandenyje nustato spektrometriniu metodu su 1,10-fenantrolinu (ISO 6332). Gana ilgai šį metodą naudojau ir aš. Tai yra gana patikimas ir tikslus metodas. Tačiau šis metodas reikalauja daug laiko ir iš esmės gali būti taikomas tiktai laboratorijoje.

Prieš 17 metų  susipažinau su kitu spektrometriniu geležies nustatymo metodu, kuris man pasirodė gerokai patrauklesnis už anksčiau minėtą. Šio metodo esmė yra tokia: Fe²⁺ jonai rūgščioje terpėje reaguoja su 3-(2-piridil)-5,6-bis(4-fenilsulfo rūgšties)-1,2,4-triazino dinatrio druska, sudarydami violetinės spalvos kompleksinį junginį, kuris fotometruojamas esant 565 nm šviesos bangos ilgiui. Metodas yra labai selektyvus ir jautrus; molinis ekstinkcijos koeficientas ε = 27 570. Palyginimui priminsiu, kad geležies spalvoto junginio su 1,10-fenantrolinu molinis ekstinkcijos koeficientas ε = 8000 (kuo didesnė ε reikšmė, tuo jautresnė reakcija ir tuo mažesnes geležies koncentracijas galima nustatyti be papildomo koncentravimo). Šiuo metodu nustatoma bendroji geležies koncentracija. Visi reikalingi reagentai (organinis dažas, koloidinių ir stambiadispersių geležies formų tirpiklis, reduktorius, buferinė sistema ir kt.) yra sukomponuoti viename buteliuke. Susidaręs spalvotas kompleksinis junginys išlieka patvarus pakankamai ilgai (apie 20 val.), reakciją galima atlikti gana plačiame temperatūrų intervale (5–40 ^°C). Belieka priminti, kad visi analizei atlikti reikalingi reagentai yra sukomponuoti viename buteliuke ir kad šio reagento gamintojas yra Vokietijos firma „Merck“ (katalogo Nr. 14761). Šio reagento naudojimo instrukcija pateikiama testo pakuotėje įvairiomis kalbomis. Continue reading →

Tarp garsių lietuviško mineralinio vandens pavadinimų atsirado naujas – „Vaiva“. Taip pavadintas mineralinis vanduo, kurį iš maždaug 400 m gylio gręžinio Rokiškyje išgauna sostinės UAB „Lamikara“.

Mineralinio vandens gavybos ištakos siekia 1991 m. Atkūrus nepriklausomybę rajono verslininkų grupė nutarė imtis šio verslo: jie įkūrė UAB „Sartai“, išsinuomojo valstybės žemę Miškininkų gatvėje, šalia buvusios Lietuvos kooperatyvo sąjungos pastatų, ir čia įrengė vandens gręžinį. Buvo atliktos visos privalomos procedūros: suderinti planai, apsauginės zonos, atlikti vandens tyrimai, supirkta didelė dalis šiam verslui reikalingos įrangos. Rokiškyje išgaunamas mineralinis vanduo turėjo vadintis „Sartai“: tokį būsimo gaminio pavadinimą patentavo UAB „Sartai“. Tačiau ketverius metus trukę parengiamieji verslo darbai ir derybos žlugo.

Tad malonu žinoti, kad „Vaivos“ reikalai taisosi. Dabar išsiaiškinkime, ką gero savyje turi „Vaiva‘ ir kuo šis mineralinis vanduo skiriasi nuo kitų mums labiau pažįstamų lietuviškų natūralių mineralinių vandenų „Tichė“, „Birutė“  ir „Vytautas“(žr. 1 lentelę). Continue reading →