Vandens ruošimo technologinė schema – tai technologinių procesų, per kuriuos paruošiamas norimos kokybės vanduo, visuma ir jų eiliškumas.

Gamtinių šaltinių vandens kokybė yra labai įvairi. Kita vertus, labai smarkiai skiriasi ir vartotojų reikalavimai paruošto vandens kokybei. Šios dvi aplinkybės sąlygoja didelę vandens ruošimo technologinių schemų įvairovę.

Gamybos reikmėms ruošiamas vanduo dažniausiai yra skaidrinamas, neretai minkštinamas, arba iš jo aplamai šalinamos visos druskos. Nereti atvejai, kai jis aušinamas ir stabilizuojamas.

Continue reading →

Lietuvoje geriamojo vandens tiekimo įmonės vartotojams tiekia tiktai požeminį vandenį. Vyrauja nuomonė, kad požeminis vanduo yra saugesnis už paviršinį ir gruntinį vandenį cheminio ir bakteriologinio užteršimo galimybių požiūriu. Ir tai yra tiesa. Kitose šalyse geriamasis vanduo ruošiamas ir iš paviršinių, ir iš požeminių vandens šaltinių (1 lentelė). Continue reading →

Jau buvo minėta, kad tiek gruntinio, tiek ir gilesnių sluoksnių požeminio vandens cheminė sudėtis priklauso nuo uolienų, su kuriomis kontaktuoja vanduo, sudėties. Jeigu vanduo kontaktuoja su granitų uolienomis (jos blogai tirpsta vandenyje), tai vanduo būna mažai mineralizuotas ir tuo pačiu labai minkštas. Toks vanduo yra daugelyje Šiaurės šalių, šiaurinėje Rusijos dalyje. Pavyzdžiui, Nevos upės vandens bendrasis kietumas yra tiktai 0,5 mekv/L. Beje, iš Nevos upės vandens ruošiamas geriamasis vanduo Sankt Peterburge.  (buv. Leningradas). Continue reading →

Šie klausimai kyla daugeliui jaunesnių ir vyresnių žmonių. Ir nors sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama, visgi, pabandykime į šiuos klausimus  atsakyti.

Švarus, gerai išvalytas nuo įvairių priemaišų vanduo yra bespalvis, bekvapis ir beskonis. Pirmą kartą paragavęs distiliuoto ar kitokiu būdu demineralizuoto vandens, dažnas žmogus pasako, kad vanduo yra neskanus. Kitaip tariant beskonis vanduo yra pavadinamas neskaniu.  Tam tikrą spalvą, skonį ar kvapą vandeniui suteikia jame esančios (ištirpusios) cheminės medžiagos. Daugelį žmonių išsireiškimas “cheminės medžiagos” labai gąsdina. Tuos žmones mes norime nuraminti, kadangi “necheminių” medžiagų iš viso nėra. Visa, kas mus supa, o taip pat ir mes patys esame sudaryti iš cheminių medžiagų.

Continue reading →

Vanduo užima apie tris ketvirtadalius Žemės paviršiaus. Žemę supančiame apvalkale, kuris dar vadinamas hidrosfera, yra apie 1,4 milijardai kubinių kilometrų vandens. Deja, gėlo vandens, kurį daugiausiai naudojame, yra tik 35 mln. km³ ir tai sudaro vos 2,5 % bendro vandens kiekio (1 lentelė). Likęs vanduo yra sūrus. Be to, apie 70 % gėlo vandens  sukoncentruota poliariniuose ir kalnų ledynuose. Taigi, tinkamo naudojimui vandens lieka ne tiek ir daug  (apie 16 500 km³).

Continue reading →