Ozonas vandenruošoje

 

Ozonas (Cheminė formulė O₃, molio masė M = 48 g/mol). Ozonas yra deguonies alotropinė atmaina. Jis visada pasigamina ten, kur ore vyksta elektros išlydžiai. Ozonas turi labai specifinį kvapą. O₃ galima gauti vykdant praskiestos sieros rūgšties elektrolizę, jis gaminasi lėtai oksiduojantis drėgnam baltam fosforui ore, veikiant permanganatą ar bichromatą koncentruota sieros rūgštimi.

Pastaruoju metu jis dažniausiai gaminamas ozonatoriuose leidžiant per išdžiovintą orą arba gryną deguonį „tylius“ elektros išlydžius. Pirmuoju atveju  mišinyje būna 1-2 % O₃, antruoju- mišinyje būna 3-5 % O₃.

Dujinis ozonas yra žydros spalvos, o skystas – tamsiai mėlynas (beveik juodas). Lydimosi temperatūra yra –193 0⁰C, o virimo temperatūra lygi –112,4 0⁰C. 0⁰C temperatūroje viename litre vandens ištirpsta 0,494 litrai ozono, o 18 ⁰C temperatūroje-0,454 litrai ozono. Ozoną atrado danas Van Marumas (Van Marum) 1783 m.

Ore yra apie 0,000001 % O₃. 90 % bendro atmosferoje esančio ozono kiekio yra 10-50 km aukštyje. Tam tikrame aukštyje susidaro 2-3 mm storio ozono sluoksnis, kuris saugo Žemės gyventojus nuo pernelyg intensyvaus ultravioletinių spindulių srauto.

Ozonas yra labai stiprus oksidatorius, nepalyginamai stipresnis už oro deguonį. Dėl gerų oksidacinių savybių ozonas pakankamai plačiai naudojamas įvairiose srityse: pramoninėms nuotekoms valyti, popieriui ir audiniams balinti, medicinos instrumentus dezinfekuoti, nedidelės jo koncentracijos naudojamos orui dezinfekuoti ir kt. Jis taip pat naudojamas geriamajam vandeniui ruošti: oksiduoti H₂S, Fe²⁺, Mn²⁺, organines medžiagas, o taip pat dezinfekuoti vandenį. Dar XIX a. pabaigoje jis buvo pradėtas naudoti vandeniui ruošti Olandijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. 1898-1904 m. jis buvo naudojamas Lilio, Nicos ir Paryžiaus (Prancūzija) vandens ruošyklose. Ir šiuo metu Prancūzijoje ozonas naudojamas dažniau negu bet kurioje kitoje šalyje. Dar platesnį jo vartojimą riboja palyginti aukštos ozonatorių kainos, o taip pat tas faktas, kad ozonas vandenyje nėra stabilus ir todėl gana greitai suskyla. Pavyzdžiui, distiliuotame vandenyje, kurio pH = 7,6, o temperatūra lygi 14,6 ⁰C, ozono koncentracija sumažėja dvigubai per 40 min. Kai pH padidėja iki 8,5, šis laikas sutrumpėja iki 10 min, t.y. kuo šarmingesnis vanduo, tuo greičiau skyla ozonas.

Ozonas yra nuodinga medžiaga ir to nereikia pamiršti. Ozonas turi specifinį nelabai malonų kvapą. Šį kvapą žmogus pradeda jausti, kai ozono koncentracija ore pasiekia 0,0004-0,015 mg/m³. Dėl to, kad ozonas yra nuodingas (pirma nuodingumo klasė), jo koncentracija darbo zonos ore neturi būti didesnė kaip 0,1 mg/m³.

Ozonas vienodai gerai žudo ir augalus ir gyvūnus. Tyrimais nustatyta, kad esant ore 0,04 mg/m³ ozono koncentracijai, augalų lapai žūva per 28 valandas, o padidinus ozono koncentracija 10 kartų, t.y. iki 0,4 mg/m³, lapai žūva jau po 1 valandos.

Daugybė bandymų buvo atlikta ir su įvairiais gyvūnais. 1 lentelėje pateikti šių bandymų rezultatai.

 

1 lentelė. Ozono poveikis gyvūnams (Paimta iš: Вредные химические вещества. Ленинград, „Химия“, 1989.)

Gyvūnų rūšis	Ozono koncentracija ore, mg/m3	Poveikio trukmė, val.	Rezultatų apibūdinimas
Pelės	46	2	50 % gyvūnų žuvo
	40	3	50 % gyvūnų žuvo
	7,6 – 13,6	4	50 % gyvūnų žuvo
	4	24	50 % gyvūnų žuvo
Žiurkės	30	1	80 % gyvūnų žuvo
	28	2	50 % gyvūnų žuvo
	9,6 – 16	4	50 % gyvūnų žuvo
	5,0	1	58 % gyvūnų žuvo
	4,5	3	50 % gyvūnų žuvo
	1,0	44	50 % gyvūnų žuvo
	0,5	1	17 % gyvūnų žuvo
	0,05	1	Gyvūnai nežuvo
	1,2	18	Plaučių pabrinkimas
Jūrų kiaulytės	7 – 10	3	50 % gyvūnų žuvo
	1 – 20	2	Plaučių pabrinkimas
Triušiai	7,4	3	50 % gyvūnų žuvo
Katės	7	3	50 % gyvūnų žuvo

 

Kaip įvairios ozono koncentracijos ore veikia žmogaus organizmą? Bandymų su žmonėmis rezultatai pateikti 2 lentelėje.

 

2 lentelė. Ozono poveikis žmonėms (Paimta iš: Вредные химические вещества. Ленинград, „Химия“, 1989.)

Ozono koncentracija ore, mg/m3	Poveikio trukmė, val.	Poveikio žmogaus organizmui apibūdinimas
0,0004 – 0,015	–	Kvapo slenkstis
0,4 – 2,0	1 – 2	Gerklėje jaučiamas sausumas, sunku sukoncentruoti dėmesį
	3	Pablogėja regėjimas, susiaurėja matymo laukas
0,2 – 1,5	0,5	Akių ir viršutinių kvėpavimo takų  perštėjimas
2,0	1	Jaučiamas gleivinių suerzinimas
	1 – 2	Astmos priepuoliai, skausmai krūtinės srityje
8 –9	Keletas valandų	Plaučių pabrinkimas
Apie 20	Keletas minučių	Kosulys, galvos skausmai, pykinimas, padažnėjęs pulsas, ilgalaikiai skausmai visame kūne

 

Jaučiu, kad skaitytojams jau kyla teisėtas klausimas: kodėl aš juos bandau išgąsdinti ir koks iš viso šio straipsnelio tikslas?

Atsakau. Šio straipsnelio atsiradimą paskatino dvi priežastys:

1. Perskaičiusi straipsnį „Stebuklingi vandenys (sidabrinis, gyvasis ir negyvasis, tirpsmo ir kt.)“, apie ozonatorių įtaką vandeniui ir žmogaus organizmui paprašė pareikšti mano internetinio puslapio lankytoja.

2.  Manę pasiekė žinios, kad kai kuriose Lietuvos vietovėse pakankamai aktyviai reklamuojami miniatiūriniai ozonatoriai, kurių pagalba geriamajame vandenyje pritirpinama ozono ir skelbiama, kad toks vanduo tampa tiesiog stebuklingu. Paieškojęs informacijos internete, smarkiai nustebau; jos ten tiek daug, kad net akys raibsta ir ausys linksta.

Paprasčiau tariant, rinkoje atsirado rimtas konkurentas kitiems „stebuklingiems“ vandenims, pavyzdžiui, „gyvajam“ ir „negyvajam“. Pasak ozonatorių ir jonizatorių gamintojų, ir vieni ir kiti  gali išgydyti daugybę ligų.

O dabar įsivaizduokime bent trumpam, kad tai yra teisybė (juolab, kad čia pat Kalėdos ir Naujieji Metai, stebuklų ir svajonių išsipildymo metas). Taigi, visi puola pirkti ozonatorius, namuose patys gaminasi stebuklingą ozonuotą vandenį, jį geria ir čia pat pasveiksta. Tie, kuriems pasirodo, kad ozonuotas vanduo gydo nepakankamai greitai, papildomai perka ozonuotą aliejų ir juo tepa visą kūną. Tokios intensyvios ozono atakos negali atlaikyti jokia liga ir ji arba žūva arba emigruoja į Aziją, Afriką ir Lotynų Ameriką. Poliklinikos ir ligoninės kaip mat ištuštėja, medikai netenka darbo ir emigruoja į Švediją, Norvegiją, Angliją ir kitur. Medikai nereikalingi, todėl į medicinos ir sveikatos akademijas abiturientai nestoja ir jos taip pat užsidaro. Tapę bedarbiais, šių akademijų profesoriai ir docentai bando įsidarbinti kitur, tačiau netgi kiemsargių vietos jau užimtos. Vargšelė farmacijos pramonė ir jos palydovės vaistinės – vaistai nereikalingi ir jų niekas neperka. Sveikatos ministerija skubiai naikina draudimą importuoti pigesnius rusiškus vaistus, tačiau šis sprendimas, kaip paprastai, pavėluotas. Jų taip pat niekas neperka.  Bedarbių kiekis nuo 9-10 % išauga iki 40-60 %. Sveikatos apsaugos ministerija taip pat nereikalinga ir naujasis ministras Vytenis Povilas Andriukaitis grįžta dirbti į Seimą.

Na pakaks. Vaizdas ir taip ne koks. Net baisiausi siaubo filmai, palyginti su šia katastrofa, atrodo tarsi  darželinukų žaidimai. Laimė, kad nauja „panacėja“ yra tik „panacėja“. Susisiekiau su Lietuvos sveikatos universiteto specialistais ir paklausiau, ką jie mano apie „stebuklingą“ ozoną. Mūsų nuomonės daugmaž sutapo. Taip, ozonas naudojamas medicininių priemonių dezinfekcijai. Jis taip pat naudojamas vandenruošoje ir kitose technologijose kaip labai stiprus oksidatorius, galintis oksiduoti (žudyti) įvairias bakterijas, ardyti dažus ir balinti audinius. Tačiau ozonas nesimokė mikrobiologijos ir todėl jis neskiria blogų bakterijų nuo gerų bakterijų. Išgėrus ozonuoto vandens, jis savo ardantį darbą pradeda jau burnos ertmėje. Palaikius gurkšnį ozonuoto vandens burnoje bent 4-5 sekundes, jis visas sureaguos su burnos gleivine. Visa laimė, kad vykdant vandens ozonavimą, vandenyje jo koncentracija nėra didelė ir didesnės žalos jis organizmui padaryti tiesiog negali.

O dabar noriu pristatyti plačiai reklamuojamo ozonatoriaus M-A300 HelioS 12 tyrimo rezultatus. Pirmiausiai pateikiu gamintojų deklaruojamas ozonatoriaus technines charakteristikas. Jų nedaug. Štai jos:

 

Ozono išeiga – 200-300 mg/val.;

Oro siurbliuko našumas – 2-3 L/min.;

Maitinimas – 220-240 V.

 

Tyrimų metodika paprasta: į 250 mL talpos stiklinį cilindrą pyliau apie 230 mL įvairios kokybės vandens ir jį ozonavau (žr.  paveikslą). Ozonavimo metu tam tikrais laiko tarpais nustatinėjau ozono koncentraciją vandenyje. Kai jo koncentracija stabilizuodavosi ir daugiau praktiškai nedidėdavo, ozonavimą nutraukdavau ir stebėjau kaip mažėja ozono koncentracija vandenyje (kaip greitai ozonas sureaguoja su vandenyje esančiais reduktoriais ir/arba suskyla).

 

Bandymas Nr.1. Ozonuojamas Vilniuje Antavilių vandens ruošimo įrenginiuose paruoštas vanduo. Tai yra geros kokybės geriamasis vanduo, iš kurio įrenginiuose pašalinti geležis, amonis ir manganas. Šio vandens permanganato skaičius yra apie 1,0 mg O₂/L. Permanganato skaičius (PS) yra proporcingas reduktorių (tame tarpe ir organinių medžiagų) koncentracijai vandenyje. Pagal Lietuvos geriamojo vandens higienos normą HN24:2003, PS neturi būti didesnis kaip 5,0 mg O₂/L.Vadinasi, šiame vandenyje organinių medžiagų yra palyginti nedaug. Šių tyrimų rezultatai pateikti 3 lentelėje.

 

 

1 pav. Vandens ozonavimas

 

3 lentelė. Tyrimų rezultatai naudojant Vilniaus Antavilių vandens ruošimo įrenginiuose paruoštą vandenį (vandens temperatūra 14 ⁰C).

 

Ozonavimo trukmė, min	Ozono koncentracija vandenyje, mg/L
5,0	0,33
10,0	0,47
15,0	0,46
20,0	0,46
Ozonatorius išjungtas ir stebimas ozono koncentracijos mažėjimas vandenyje
Po 5,0 min.	0,20
Po 10,0 min.	0,07
Po 15,0 min.	0,07
Po 20,0 min.	0,05

 

Trumpas rezultatų komentaras:  po 5 minučių ozono koncentracija vandenyje buvo palyginti nedidelė ir toliau ozonuojant ji padidėjo labai mažai. Įdomu tai, kad 10-tą ir 20-tą ozonavimo minutę ozono koncentracijos vandenyje buvo vienodos. Kodėl ozono koncentracija tęsiant ozonavimą nedidėjo, nors jo tirpumas vandenyje yra gerokai didesnis? Atsakymą į šį klausimą duoda Henrio-Daltono dėsnis: dujų mišinio kiekvieno komponento tirpumas, esant pastoviai temperatūrai, tiesiog proporcingas jo daliniam slėgiui mišinyje. Pavyzdžiui, tirpinant vandenyje orą, deguonies ištirpsta 2 kartus mažiau negu azoto, nors deguonies tirpumas yra 2 kartus didesnis. Taip yra todėl, kad deguonies dalinis slėgis ore apie 4 kartus mažesnis negu azoto. O dabar įsivaizduokime, kad vandenyje tirpiname orą, kuriame yra apie 78 % azoto, apie 21 % deguonies ir  viso labo apie 0,1-0,2 % (o gal ir dar mažiau) ozono. Savaime aišku, kad vandenyje jo ištirpsta labai mažai ir didžioji dalis dujų mišinyje esančio ozono lekia į atmosferą. Atliekant eksperimentą tai puikiai jautėsi. Patalpoje, kur buvo atliekami bandymai, jau nuo pirmųjų minučių buvo jaučiamas specifinis ozono kvapas ir jo intensyvumas stiprėjo sulig kiekviena minute. Gaila, kad neturėjau aspiratoriaus su rotametru, kad galėčiau nustatyti ozono koncentraciją ore. Manau, kad ozonatoriui nepertraukiant dirbant 20 minučių, nedidelėje virtuvėje arba kitoje patalpoje gali susidaryti sveikatai pavojingos ozono koncentracijos. Nepamirškime, kad ozonas yra daug kartų nuodingesnis už smalkes (CO).

Kita vertus, ištirpęs vandenyje ozonas turi su kuo reaguoti, kadangi  vandenyje yra daugiau ar mažiau organinių medžiagų. Ir todėl nieko nuostabaus, kad nutraukus ozonavimą, ozono koncentracija vandenyje sparčiai mažėjo.

Bandymas Nr.2. Ozonuojamas šalia Klaipėdos esančio gręžinio vanduo. Plika akimi matėsi, kad šis vanduo yra gerokai gelsvas, kas rodo, jog šiame vandenyje yra padidintas organinių medžiagų kiekis. Šio vandens permanganato skaičius buvo lygus 4,0 mg O₂/L, t.y. šiame vandenyje organinių medžiagų koncentracija maždaug 4 kartus didesnė negu prieš tai naudotame Antavilių vandenyje. Šio tyrimo rezultatai pateikti 4 lentelėje.

 

4 lentelė. Tyrimų rezultatai naudojant Šalia Klaipėdos esančio gręžinio vandenį (vandens temperatūra 17 ⁰C).

 

Ozonavimo trukmė, min	Ozono koncentracija vandenyje, mg/L
5,0	0,20
10,0	0,32
15,0	0,42
20,0	0,47
Ozonatorius išjungtas ir stebimas ozono koncentracijos mažėjimas vandenyje
Po 5,0 min.	0,15
Po 10,0 min.	0,05
Po 15,0 min.	0,05

 

Trumpas rezultatų komentaras: šio tyrimo rezultatai labai panašūs į prieš tai atlikto tyrimo rezultatus. Po šio tyrimo jau vizualiai matėsi, kad vandens gelsva spalva išnyko. Vadinasi, ozonas suardė nemažą dalį vandenyje esančių organinių medžiagų, kurios ir suteikė vandeniui gelsvą spalvą. Nustačiau ozonuoto vandens permanganato skaičių. Jis buvo lygus 0,9 mg O₂/L. Vadinasi, organinių medžiagų koncentracija vandenyje sumažėjo apie 4 kartus (permanganato skaičius nuo 4,0 mg O₂/L sumažėjo iki 0,9 mg O₂/L). Tačiau sunkiau oksiduojamų (ardomų) organinių medžiagų vandenyje dar liko ir todėl nutraukus ozonavimą, ozono koncentracija vandenyje gana sparčiai mažėjo.

Bandymas Nr.3. Tyrimui buvo naudojamas distiliuotas vanduo, t.y. labai švarus vanduo, kuriame praktiškai nėra nei mineralinių, nei organinių medžiagų. Buvo įdomu pažiūrėti kiek ozono pritirps vandenyje, kuriame ozonas neturi su kuo chemiškai reaguoti. Šio tyrimo rezultatai pateikti 5 lentelėje.

 

5 lentelė. Tyrimų rezultatai naudojant distiliuotą vandenį (vandens temperatūra

11 ⁰C).

 

Ozonavimo trukmė, min	Ozono koncentracija vandenyje, mg/L
2,0	0,54
5,0	0,73
10,0	0,85
15,0	0,86
20,0	0,86
Ozonatorius išjungtas ir stebimas ozono koncentracijos mažėjimas vandenyje
Po 2,0 min.	0,75
Po 5,0 min.	0,70
Po 10,0 min.	0,66
Po 20,0 min.	0,60
Po 30,0 min.	0,51
Po 50,0 min.	0,42
Po 90,0 min.	0,35

 

Trumpas rezultatų komentaras: čia vaizdas šiek tiek kitoks. Visų pirma, įsotinus distiliuotą vandenį ozonu, jo koncentracija buvo maždaug 2 kartus didesnė negu pirmais dviem atvejais. Didesnis ozono tirpumas distiliuotame vandenyje yra logiškas, kadangi visų be išimties dujų tirpumas vandenyje didėja, mažėjant vandens mineralizacijai.  Distiliuoto vandens mineralizacija artima nuliui. Kita vertus, distiliuoto vandens temperatūra buvo tik  11 ⁰C, o dujos tirpsta tuo geriau, kuo žemesnė vandens temperatūra. Šie du faktoriai, žema temperatūra ir labai maža mineralizacija,  sąlygojo didesnį ozono tirpumą.

 

6 lentelėje pateikti literatūriniai duomenys apie ozono pusiau skilimo periodo dujų fazėje ir vandeniniuose tirpaluose priklausomybę nuo temperatūros.

 

6 lentelė. Ozono pusiau skilimo periodo (PSP) dujų fazėje ir vandeniniame tirpale priklausomybė nuo temperatūros (literatūriniai duomenys)

Ozono pusiau skilimo periodas (PSP)
Dujinio ozono Temp., 0 C PSP * -50 3 mėn. -35 18 dienų -25 8 dienos 20 3 dienos 120 1.5 valandos 250 1.5 sek.	Ištirpusio vandenyje ozono (pH 7) Temp., 0 C PSP* 15 30 min. 20 20 min. 25 15 min. 30 12 min. 35 8 min.
* Šios ribinės vertės yra sąlygotos  tik terminio skilimo. Čia neįvertintas drėgmės, organinių medžiagų ir įvairių katalizatorių poveikis (paprasčiau tariant, šios medžiagos tyrimų metu su ozonu nekontaktavo)

 

Terminis ozono skilimas vyksta taip:

 

2O₃ → 3O₂.

 

Matome, kad termiškai skylant ozonui (O₃), gaminasi deguonis (O₂), t.y. normalus deguonis, kurio ore yra apie 21 % ir be kurio neįmanoma gyvybė. Labai gražu, kai labai nuodinga ir kenksminga medžiaga (ozonas) virsta visiškai nekaltu ir visiems gyviems organizmams reikalingu deguonimi.

 

Galutinės išvados (Šios išvados paremtos asmenine straipsnelio autoriaus nuomone ir ji gali nesutapti su ozonatorių gamintojų ir pardavėjų nuomone, o taip pat su šiuo gydimosi būdu susižavėjusių piliečių nuomone):

 

1. Prisotintame ozonu gamtiniame vandenyje jo koncentracija yra ganėtinai nedidelė ir todėl didelio (mirtino) pavojaus vartotojų sveikatai ir gyvybei sukelti negali. Greičiausiai todėl iki šiol šis gydymo metodas vis dar intensyviai  reklamuojamas.

2. Nepalyginamai didesnės ozono koncentracijos susidaro patalpos, kurioje atliekamas vandens ozonavimas, ore. Todėl tiems, kas visgi gaminsis ir naudos ozonuotą vandenį, rekomenduoju ozonavimą vykdyti gerai vėdinamoje patalpoje, kad joje nesusidarytų sveikatai pavojingų ozono koncentracijų. Nevykdykite ozonavimo nedidelėje uždaroje patalpoje su kūdikiu ant rankų. Neleiskite šioje patalpoje būti ir mažiems vaikams. Jie nekalti, kad Jūs neatsispyrėte gražioms vilionėms.

3. Šio gydymo būdo propaguotojai ir patys neslepia, kad jis nėra oficialiai patvirtintas, kad neatlikti būtini klinikiniai bandymai ir negauti teigiami rezultatai.  Esu įsitikinęs, kad jų gauti ir nepavyks. Taip, ozonas pakankamai plačiai naudojamas įvairiose mokslo ir technikos srityse, tačiau jis neišgydys nei širdies, nei kraujagyslių, nei kitų 60-70 pačių įvairiausių ligų.

4. Šiaip jau  dezinfekavimui (plačiąja šio žodžio prasme) dažniausiai naudojamas chloras ir kiti aktyvaus chloro turintys junginiai, pavyzdžiui natrio hipochloritas. Natrio hipochloritas yra stiprus oksidatorius ir todėl jis žudo (oksiduoja) įvairias bakterijas, oksiduoja organines medžiagas ir neorganinius reduktorius. Šių oksidacijos-redukcijos reakcijų pasėkoje kenksmingas aktyvus chloras virsta praktiškai nekenksmingu chlorido jonu (chlorido jonų mes pakankamai gauname su valgomąja druska ir sūdytais maisto produktais) . Tuo tarpu ozonas yra maždaug 1,5 karto stipresnis oksidatorius (ardytojas, žudytojas) už aktyvųjį chlorą. Ozonuoto vandens siūlytojai to arba nežino, arba nenori žinoti ir aktyvų chlorą pristato kaip baisią negerovę, o ozoną, kaip stebuklingą vaistą. Tačiau tai yra netiesa. Reaguojant ozonui su įvairiomis organinėmis medžiagomis, taip pat gali pasigaminti įvairūs daugiau ar mažiau kenksmingi produktai; ypač tais atvejais, kai organinės medžiagos oksiduojamos ne pilnai iki nekenksmingų anglies dvideginio ir vandens, o tik  dalinai.

5. Ozonuotas alyvuogių aliejus. Kas tai? Prisotinti patį aliejų ozonu neįmanoma, todėl, kad tai yra įvairių organinių medžiagų mišinys. O organines medžiagas ozonas ardo (mineralizuoja). Kontaktuojant ozonui su aliejumi pasigamina krūva nepilnos oksidacijos produktų. Dalis tų aliejaus nepilnos oksidacijos produktų gali būti ir nuodingi bakterijoms, virusams, grybeliams. Tokia galimybė egzistuoja. Daugiau nieko konkretaus negaliu pasakyti ir todėl susilaikysiu nuo platesnių komentarų.

P.S. Dar šiokie tokie pamąstymai. Tarkime, kad ozonatoriaus gamintojų deklaruojamos techninės charakteristikos yra daugmaž teisingos. Paimkime techninių charakteristikų vidurkius ir atlikime nesudėtingus skaičiavimus.

Taigi, vidutinė ozono išeiga lygi 250 miligramų per valandą, o oro siurbliuko našumas lygus 2,5 litro per minutę. Dabar įsivaizduokime, kad 3 m pločio, 3 m ilgio ir 2,8 m aukščio virtuvėje 15 minučių ozonuojame 0,5 litro čiaupo vandens. Virtuvės tūris bus toks:

3 m x 3 m x 2,8 m = 25,2 m³

Jeigu per 1 valandą ozonatorius pagamina 250 mg ozono, tai per 15 minučių jis pagamins 4 kartus mažiau ozono, t.y. 62,5 mg ozono. Maždaug 1-2 mg ozono bus sunaudoti vandenyje esančių organinių medžiagų ardymui (tegul tam tikslui bus sunaudota 2,5 mg ozono). Tada į orą išlekia 60 mg ozono.

60 mg ozono daliname iš virtuvės tūrio (25,2 m³) ir gauname: 60/25,2 = 2,38 mg/ m³ . O dabar palyginkite šį rezultatą su 2 lentelėje pateiktais duomenimis ir išvadas pasidarykite patys.

Ir dar vienas dalykas. Patalpoje, kurioje buvo atliekami ozonatoriaus bandymai, ant palangės stovėjo labai graži gėlė (Puansetija; jinai dar vadinama  Kalėdų žvaigžde). Praėjus kelioms dienoms po mano bandymų su ozonatoriumi, žmona atkreipė dėmesį į tai, kad pradėjo suktis ir vysti gėlės lapai. Dar po kelių dienų ta gėlė pasidarė visai liūdna. Abudu ilgai svarstėme, kas jai galėjo atsitikti, tačiau tiktai šiandien, papildydamas straipsnelį, staiga supratau, kad kaltas ozonas. Vadinasi, straipsnelio pradžioje pateikti literatūriniai duomenys apie neigiamą ozono poveikį augalams nėra iš piršto laužti.