About Juozas Jankauskas

Tam, kad galimi būsimieji straipsnelių apie vandenį skaitytojai turėtų bent minimalų supratimą apie žmogų, kuris bando juos paprotinti arba apgauti, pateikiu apie save šiek tiek biografinių ir kitokių faktų. Gimiau 1943 m. Varėnos rajono Užuperkasės kaime. 1960 m. baigiau Valkininkų vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais pavyko įstoti į Vilniaus Valstybinį V. Kapsuko vardo universiteto (dabar VU) Chemijos fakultetą. Po 5,5 metų, t.y. 1965 m. sausį baigiau mokslus ir įgijau chemiko-analitiko specialybę. Po to teko metus tarnauti Tarybinėje Armijoje, po jos dveji metai prabėgo stažuotojo-tyrinėtojo pareigose gimtajame VU Chemijos fakultete, dar vėliau - 1968-1971 m.m. LTSR MA Chemijos ir cheminės technologijos instituto aspirantūroje. Per trejus aspirantūros metus pavyko parengti ir sėkmingai apginti chemijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją analizinės chemijos srityje. Tai buvo treji man nepaprastai naudingi, kūrybingi ir sėkmingi metai. Už tai esu labai dėkingas darbo vadovui, simpatiškam žmogui ir vienam rimčiausių (o gal ir pačiam garsiausiam) Lietuvos chemikui-analitikui profesoriui Povilui Norkui. Nuo 1975 m. dirbu VISI (dabar VGTU) Chemijos katedros vyr. dėstytoju, nuo 1983 m. tos pačios katedros docentas. 1980-1982 m.m. teko prancūzų kalba dėstyti bendrąją ir analizinę chemiją Bumerdeso (Alžyras) lengvosios pramoės institute. Tiek biografinių faktų, o dabar apie visą kitą. Pirmiausiai apie teoriją ir praktiką. Daugelis žino, kad teorija be praktikos kurčia, o praktika be teorijos akla. O kas, visgi, yra svarbiau - teorija ar praktika? Jeigu sažiningai, tai nežinau. Šia prasme gyvenime man sekėsi. Jau po pirmojo kurso tuometis Bendrosios chemijos katedros vedėjas Rimgaudas Pajėda pasiūlė po paskaitų dirbti laborantu. Aš su džiaugsmu sutikau ir nei kiek dėl to nesigailiu. Koks buvo laboranto darbas? Ogi reikėjo paruošti laboratoriniams darbams visus reikalingus tirpalus ir darbo priemones, išbandyti tuos darbus ir galų gale prižiūrėti ir konsultuoti dirbančius Gamtos ir Medicinos fakultetų studentus. Teko susidurti ir su tokiais darbais, kurių teorijos ir pats dar nebuvau išklausęs. Tai buvo neįkainojama praktika, kuri vėliau labai pravertė. Beje, neseniai išgirdau gana smagų anekdotą apie teoriją ir praktiką. Pabandysiu atpasakoti. Kembridžo universitete ant laboratorijos durų pritvirtintoje lentelėje patalpintas toks tekstas: Praktika yra tada, kai viskas veikia, tačiau niekas nežino kodėl. Teorija yra tada, kai visi viską žino, tačiau niekas neveikia. Mūsų laboratorijoje šie du dalykai yra susieti - niekas neveikia ir niekas nežino kodėl. Na, pakaks. Pereikime prie vandens. Kas mums yra vanduo, ar pakaks jo išteklių tolydžio didėjantiems žmonijos poreikiams patenkinti, kaip keičiasi Žemėje esančio gamtinio vandens kokybė, kokį poveikį jai daro ūkinė žmonių veikla? Tai tik nedidelė dalis klausimų, kurie rūpi ne tik vandenį ruošiantiems ir tiekiantiems specialistams, bet ir jo vartotojams. Su šiais klausimais betarpiškai susidūriau, kai vandentvarkos specialistų rengimas iš tuometinio Kauno politechnikos instituto (dabar KTU) buvo perkeltas į Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar VGTU) ir man (kaip jauniausiam Chemijos katedros dėstytojui) buvo švelniai tariant „pasiūlyta“ skaityti „Vandens chemijos“ teorinį kursą bei parengti atitinkamus laboratorinius darbus. Skaitomas kursas buvo naujas, todėl per vasaros atostogas reikėjo labai daug dirbti, studijuoti specialiąją literatūrą (daugiausiai rusų kalba). Tada, o ir vėliau gelbėjo Vilniaus universitete įgyta chemiko-analitiko specialybė ir ypač nemaža analitiko praktinio darbo įvairiose srityse (taip pat ir įvairių vandenų analizės) patirtis. Ypač daug neįkainojamų praktinių žinių buvo įgyta 1995–1997 m. tuometinės Statybos ir urbanistikos ministerijos užsakymu vykdant ūkiskaitinį mokslo darbą „Geležies ir mangano šalinimo iš požeminio vandens Lietuvos sąlygomis tyrimai ir atitinkamų normatyvinių dokumentų projekto rengimas“. Šį darbą vykdė jungtinė VGTU Vandentvarkos katedros ir Geologijos instituto Požeminio vandens skyriaus specialistų komanda. Mano užduotis buvo analitinis viso šio didžiulio darbo aprūpinimas. Pusiau gamybiniai (dabar juos vadina technologiniais arba pilotiniais) bandymai buvo atlikti Vilniaus Antavilių ir Kauno Petrašiūnų vandenvietėse. Džiugu, kad tuo metu mūsų parengtos bereagentės požeminio vandens kokybės gerinimo technologijos vėliau buvo įdiegtos ir puikiai šiuo metu veikia minėtose vandenvietėse. Pastaraisiais metais dažnai tenka važiuoti į įvairių Lietuvos rajonų vandenvietes atlikti žalio požeminio vandens analizę ir nustatyti jo kokybę. Šie duomenys reikalingi parenkant tinkamą geriamojo vandens ruošimo technologiją. Dažnai kelionės tikslas būna kiek kitoks - nustatyti nepatenkinamo vandens ruošimo įrenginių funkcionavimo priežastis. Teko bendradarbiauti ir su firmomis, kurios ruošia ir pilsto geriamąjį vandenį į butelius. Su vandentvarkos specializacijos bakalaurais ir magistrantais teko ne vieną kartą tirti, kaip veikia „Brita“, „Kenwood“ ir kiti mažiau garsių ir visiškai negirdėtų firmų buitiniai vandens filtrai (nauji ir pačio regeneruoti), tirti „sidabrinį“, „gyvą“ ir „negyvą“ bei „tirpsmo“ vandenį. Ketverius metus esu nuolat stebėjęs, kaip keičiasi nitratų koncentracijos Pagirių sodininkų bendrijoje esančiuose šachtiniuose šuliniuose, nustačiau sezoninius koncentracijų svyravimus, bandžiau iš vandens šalinti nitratus (beje, pakankamai sėkmingai). Esu ištyręs ir nustatęs cheminę įvairių daugiau ir mažiau „stebuklingų“ vandens kokybės „gerinimo“ (aktyvinimo) pakuočių sudėtį (medžiagų), įrodęs, kad Vokietijos „biznierių“ Lietuvoje bandyta platinti „energetiškai įkrauta“ ir ant vandentiekio vamzdžio pakabinta televizoriaus nuotolinio valdymo pulto dydžio dėžutė vandens kokybės visiškai nekeičia. Gal todėl, kad lietuviškas požeminis vanduo nesupranta vokiškų burtažodžių. Taigi, daugiau kaip 25 metus dirbdamas geriamojo vandens ruošimo srityje, sukaupiau nemažai teorinių ir praktinių žinių. Noriu bent dalimi šių žinių pasidalinti su jomis besidominčiais, juolab, kad bendraudamas su įvairiais žmonėmis, matau, kad jiems tokių žinių trūksta. Ir tada jie gali tapti ir tampa įvairaus plauko apgavikų ir „stebukladarių“ aukomis. Noriu padėti išsiaiškinti, kokį vandenį gerti sveika, kokį pasiimti į savaitgalio išvyką į gamtą, koks vanduo – gazuotas ar negazuotas yra geresnis, sveikesnis, kaip paprastais ir visiems prieinamais būdais pagerinti prastos kokybės požeminį vandenį, verta ar neverta gamintis tirpsmo vandenį ir t.t. ir pan.

Nitratai šachtinių šulinių vandenyje ir jų šalinimas

Požeminių vandenų svarbiausia problema yra pernelyg didelės geležies junginių, kartais mangano, amonio ar sieros vandenilio koncentracijos, o šulinių ir šaltinių vandenyje ji neegzistuoja; čia pagrindinė ir didžiausia problema yra nitratai (čia nebus kalbama apie mikrobiologinę šulinių vandens taršą). Nitratai turi dar kitą pavadinimą (sinonimą), kuris plačiai vartojamas žemdirbių ar kaimo žmonių – salietra. Kalio nitratas vadinamas kalio salietra, amonio nitratas – amonio salietra ir t. t.

Kas yra nitratai, kodėl apie juos tiek daug kalbama ir rašoma, ar jie iš tikrųjų yra tokie baisūs ir pavojingi? Nitratai yra viena iš daugelio azoto junginių formų, o azotas kartu su fosforu ir kaliu yra svarbiausi biogeniniai elementai. Biogeniniai elementai yra tiesiog būtini normaliam gyvų organizmų egzistavimui. Be salietros, taip pat kalio ir fosforo trąšų neįmanoma užauginti gero derliaus. Tačiau nitratai (salietros) turi dar vieną labai svarbią savybę – visų metalų nitratai yra gerai tirpūs vandenyje ir ta jų dalis, kurios nespėja pasisavinti gyvi organizmai (mikroorganizmai ir augalai) baltymų sintezei, lengvai migruoja ir patenka į gruntinius vandenis. Taip nitratai atsiranda šulinių, šaltinių ir negilių gręžinių vandenyje.

Gydytojai higienistai nustatė, kad, patekę į žmogaus organizmą ir veikiami įvairių fermentų, nitratai pirmiausiai virsta daug pavojingesniais nitritais, o šie nitrozo junginiais. Atliekant bandymus su įvairiais gyvūnais nustatyta, kad nitrozo junginiai jau yra kancerogenai ir skatina piktybinių auglių atsiradimą. Nitritai veikia panašiai kaip ir smalkės (sinonimas  – anglies monoksidas, CO), t. y. trukdo hemoglobinui aprūpinti organizmą deguonimi. Continue reading

Beržo ir klevo sulos cheminė sudėtis (Birch and Maple saps chemical composition)

DSCN0083

Artėja pavasaris ir bunda gamta. Netrukus pradės tekėti beržų ir klevų sula. Vieni teigia, kad nieko vertingo suloje nėra ir kad tai tik šiek tiek salstelėjęs vanduo. Kiti, priešingai, teigia, kad suloje yra daug įvairiausių žmogaus organizmui reikalingų ir naudingų medžiagų. O kaip yra iš tikrųjų?

Panaršiau internete ir radau šiek tiek faktinės medžiagos. Su įdomumu perskaičiau Latvijos Žemės ūkio universiteto Maisto technologijos fakulteto specialistų straipsnį (nuoroda pateikta žemiau). Lietuvių kalba šios publikacijos pavadinimas skamba maždaug taip: „ Biologiškai aktyvių ir mineralinių medžiagų nustatymas Latvijos beržo ir klevo suloje“.

 

Determination of Bioactive Compounds and Mineral Substances in Latvian Birch and Maple Saps

Māra Kūka1 / Ilze Čakste1 / Endija Geršebeka1

1Faculty of Food Technology, Latvia University of Agriculture, Lielā iela 2, Jelgava, LV-3001, LATVIA

Citation Information: Proceedings of the Latvian Academy of Sciences. Section B. Natural, Exact, and Applied Sciences. Volume 67, Issue 4-5, Pages 437–441, ISSN (Print) 1407-009X, DOI: 10.2478/prolas-2013-0069, December 2013

 

Kadangi Lietuva ir Latvija yra artimos kaimynės (panašus klimatas), tai tikėtina, kad ir Lietuvos beržų ir klevų sulos cheminė sudėtis bus panaši. Pirmiausiai siūlau susipažinti su publikacijoje pateiktais cheminės analizės rezultatais, vėliau juos trumpai pakomentuosiu. Continue reading

Nitratų šalinimas iš vandens šalčio pagalba

 

Šį nedidelį tyrimą atlikti paskatino vienas mano internetinio puslapio lankytojas. Jis klausė, ar negalima būtų sumažinti nitratų koncentraciją vandenyje, dalį vandens paverčiant ledu. Aš jam pažadėjau tai išsiaiškinti, o pažadus reikia vykdyti.

Tyrimo metodika labai paprasta: į vieno litro talpos stačiakampį skaidraus plastiko indą įpyliau apie 800 mL čiaupo vandens su žinoma nitratų koncentracija (119 mg/L). Šį indą pastačiau į šaldiklio kamerą  ir ten laikiau tol, kol maždaug trečdalis vandens virto ledu. Tuomet indą išėmiau iš šaldiklio ir ledą atskyriau nuo nesušalusio vandens. Palaukus tol, kol kambario temperatūroje ledas virto skysčiu, jame vėl pakankamai tiksliu spektrometriniu metodu buvo nustatyta nitratų koncentracija. Be nitratų koncentracijos buvo išmatuotas abiejų vandens mėginių savitasis elektros laidis (SEL). Priminsiu, kad SEL yra proporcingas druskų koncentracijai vandenyje. Šio nedidelio tyrimo rezultatai pateikti lentelėje.

 

Vandens kokybės rodiklis, jo vienetai

Pradinis (nešaldytas) vanduo

Vanduo, gautas ištirpinus ledą

Sumažėjimas, %

Savitasis elektros laidis (SEL), μS/cm

570

112

80,3

Nitratų koncentracija, mg/L

119

22,5

81,1

Druskų koncentracija, mg/L*

285

56

80,3

*Čia pateikta apytikrė druskų koncentracija. Jinai gauta, SEL padauginus iš 0,5.

 

Ką parodė šis nedidelis tyrimas? Jis parodė, kad tokiu būdu bet kokiame vandenyje galima ženkliai sumažinti įvairių druskų (tame tarpe ir nitratų) koncentracijas. Nemažiau svarbus ir kitas klausimas: kiek ekonomiškas yra šis būdas? Atsakymo į šį klausimą, deja,  neturiu.

Tiems, kas domisi tirpsmo vandeniu, siūlau perskaityti mano puslapyje pateiktą straipsnį „Stebuklingi vandenys (sidabrinis, gyvasis ir negyvasis, tirpsmo ir kt.)“.

 

Greiti ir pakankamai tikslūs geležies koncentracijos nustatymo būdai

 

Spektrometrinis ir vizualus kolorimetrinis geležies koncentracijos nustatymas 

Atestuotos ir akredituotos vandens tyrimo laboratorijos geležies koncentraciją vandenyje nustato spektrometriniu metodu su 1,10-fenantrolinu (ISO 6332). Gana ilgai šį metodą naudojau ir aš. Tai yra gana patikimas ir tikslus metodas. Tačiau šis metodas reikalauja daug laiko ir iš esmės gali būti taikomas tiktai laboratorijoje.

Prieš 17 metų  susipažinau su kitu spektrometriniu geležies nustatymo metodu, kuris man pasirodė gerokai patrauklesnis už anksčiau minėtą. Šio metodo esmė yra tokia: Fe2+ jonai rūgščioje terpėje reaguoja su 3-(2-piridil)-5,6-bis(4-fenilsulfo rūgšties)-1,2,4-triazino dinatrio druska, sudarydami violetinės spalvos kompleksinį junginį, kuris fotometruojamas esant 565 nm šviesos bangos ilgiui. Metodas yra labai selektyvus ir jautrus; molinis ekstinkcijos koeficientas ε = 27 570. Palyginimui priminsiu, kad geležies spalvoto junginio su 1,10-fenantrolinu molinis ekstinkcijos koeficientas ε = 8000 (kuo didesnė ε reikšmė, tuo jautresnė reakcija ir tuo mažesnes geležies koncentracijas galima nustatyti be papildomo koncentravimo). Šiuo metodu nustatoma bendroji geležies koncentracija. Visi reikalingi reagentai (organinis dažas, koloidinių ir stambiadispersių geležies formų tirpiklis, reduktorius, buferinė sistema ir kt.) yra sukomponuoti viename buteliuke. Susidaręs spalvotas kompleksinis junginys išlieka patvarus pakankamai ilgai (apie 20 val.), reakciją galima atlikti gana plačiame temperatūrų intervale (5–40 °C). Belieka priminti, kad visi analizei atlikti reikalingi reagentai yra sukomponuoti viename buteliuke ir kad šio reagento gamintojas yra Vokietijos firma „Merck“ (katalogo Nr. 14761). Šio reagento naudojimo instrukcija pateikiama testo pakuotėje įvairiomis kalbomis. Continue reading

Lietuvos natūralūs mineraliniai vandenys “Tichė”, “Birutė”, “Vaiva” ir “Vytautas”

Tarp garsių lietuviško mineralinio vandens pavadinimų atsirado naujas – „Vaiva“. Taip pavadintas mineralinis vanduo, kurį iš maždaug 400 m gylio gręžinio Rokiškyje išgauna sostinės UAB „Lamikara“.

Mineralinio vandens gavybos ištakos siekia 1991 m. Atkūrus nepriklausomybę rajono verslininkų grupė nutarė imtis šio verslo: jie įkūrė UAB „Sartai“, išsinuomojo valstybės žemę Miškininkų gatvėje, šalia buvusios Lietuvos kooperatyvo sąjungos pastatų, ir čia įrengė vandens gręžinį. Buvo atliktos visos privalomos procedūros: suderinti planai, apsauginės zonos, atlikti vandens tyrimai, supirkta didelė dalis šiam verslui reikalingos įrangos. Rokiškyje išgaunamas mineralinis vanduo turėjo vadintis „Sartai“: tokį būsimo gaminio pavadinimą patentavo UAB „Sartai“. Tačiau ketverius metus trukę parengiamieji verslo darbai ir derybos žlugo.

Tad malonu žinoti, kad „Vaivos“ reikalai taisosi. Dabar išsiaiškinkime, ką gero savyje turi „Vaiva‘ ir kuo šis mineralinis vanduo skiriasi nuo kitų mums labiau pažįstamų lietuviškų natūralių mineralinių vandenų „Tichė“, „Birutė“  ir „Vytautas“(žr. 1 lentelę). Continue reading

Natūralus mineralinis vanduo “Borjomi”

Gerai pamenu tuos laikus, kai „Borjomi“ gerti galėjo tiktai aukštus postus užimantys partiniai darbuotojai ir vyriausybės nariai. Kartais šio vandens buvo galima gauti ir kavinėse ir restoranuose. Ir tais laikais „Borjomi“ buvo labai vertinamas. Tais laikais daugelis maisto ir nemaisto prekių buvo „deficitas“. Deficitų laikai, dėkui dievui, baigėsi. Atsirado kitos bėdos, kurių anksčiau nebuvo. Tačiau šis straipsnelis ne apie tai. Grįžkime prie „Borjomi“ ir pažiūrėkime ar jis iš tikrųjų yra toks vertingas ir stebuklingas, juolab, kad “Borjomi” nusipirkti gali be problemų. Continue reading

Natūralūs mineraliniai vandenys”Birutė” ir “Vytautas”

 

Birštono mineralinių vandenų produktai “Vytautas” ir “Birutė” Lietuvoje yra, ko gero, populiariausi. Tai lėmė daug  dešimtmečių  trunkantis jų vartojimas, nebloga šių vandenų mineralinė sudėtis ir aktyvi reklaminė kampanija. Šių vandenų gamintojai teigia, kad “Vytautas” – daugiausia mineralinių medžiagų Baltijos šalyse turintis,  pirmasis ir seniausias lietuviškas mineralinis vanduo, gaminamas nuo 1924 m. Labiausiai mediciniškai ištirtas vanduo Lietuvoje dėl pripažinto poveikio tinka tiek kurortiniam, tiek kasdieniam vartojimui. Apie mineralinį vandenį “Birutė” rašoma štai kas: “Gaunamas iš žemės gelmių, todėl turi žmogui gyvybiškai svarbių mineralinių medžiagų – kalcio, magnio, kalio. Gaivus ir lengvo skonio, todėl veiksmingai malšina troškulį ir organizmui suteikia būtinųjų mineralinių medžiagų bei mikroelementų”. Įmonė savo veiklos pradžią sieja su 1924 metais, kai pirmą kartą Lietuvoje pramoniniu būdu į butelius buvo pradėtas pilstyti mineralinis vanduo, vandenys buvo prisotinami angliarūgšte ir ruošiami platesniam naudojimui. Kadangi šio regiono vandenys buvo plačiai žinomi dėl pripažintų savo naudingų savybių, buvo nuspręsta Birštono mieste pastatyti gamyklą, kad unikalių savybių turintį vandenį žmonės galėtų vartoti ne tik kurorto sąlygomis, bet ir plačiau. Continue reading

Natūralus mineralinis vanduo “Tichė”

Tiek šį, tiek ir kitus mineralinius vandenis vertinsiu pagal juose esančių ir žmogaus organizmui reikalingų mineralinių medžiagų kiekius (koncentracijas). Ir čia svarbu išsiaiškinti kokie jonai yra svarbesni žmogaus organizmui ir kokie yra mažiau svarbūs. Pastudijavus specialią literatūra susidarė įspūdis, kad kalcio magnio ir kalio jonai yra svarbesni  žmogaus organizmui negu kiti jonai. Jeigu laikysime, kad tai yra teisybė, tai nustatyti įvairių mineralinių vandenų vertę nebus sunku. Lygiai taip pat nebus sunku nustatyti, kuris mineralinis vanduo yra vertingesnis ir kuris mažiau vertingas.  Continue reading

Mineraliniai vandenys (tęsinys)

Skaitytojų dėmesiui.

1. Šiuo metu rengiamas straipsnelis apie smarkiau mineralizuotus vandenis: Tichę, Birutę, Vytautą, Vaivą ir Boržomi.

2. Tiems skaitytojams, kurie rimčiau (rimtai) domisi vandens ruošimo technologijomis noriu pranešti, kad VGTU leidykla “Technika” išleido vadovėlį:

J. Jankauskas. Vandens ruošimo chemija. Vilnius, “Technika”, 2012, 345 p.

“Neptūnas” ir “Žalia giria Premium”


Natūralus mineralinis vanduo „Neptūnas“

Duomenys nuo 0,5 litrų talpos negazuoto natūralaus mineralinio vandens „Neptūnas“ butelio (nupirktas 2013-03-23 Hyperrimi prekybos centre Žirmūnų gatvėje): 

Galioja iki 2014-03-01 (B048 11:21). Jeigu galiojimo laikas yra vieneri metai, tai šis vanduo  išpilstytas 2013-03-01 11:21 val. 

Analitinė kompozicija (mg/L):

Kalcis (Ca2+) ……….41

Magnis (Mg2+)………..7

Natris (Na+) ………. 2,4

Kalis (K+) …………..0,9

Hidrokarbonatai (HCO3) ….154

Chloridai (Cl) ………< 5

Sulfatai (SO42–) ……..6,2

SiO2 ………….. 29

Sausoji liekana (180 0C) ….136

pH ……………7,6 (pH vienetai)

 

Trumpas komentaras: labai nedidelės mineralizacijos kalcio-magnio hidrokarbonatinis vanduo. Vandenyje daugiausiai yra teigiamų kalcio ir magnio bei neigiamų hidrokarbonatų jonų, tačiau ir jų koncentracijos yra labai nedidelės.  Pagal  kalcio ir magnio jonų koncentracijas apskaičiuotas bendrasis šio vandens kietumas lygus 2,6 mekv/L. Tai yra pakankamai minkštas vanduo.  Nedidelę šio vandens mineralizaciją lemia tai, kad požemyje yra mažai kalcio bei magnio mineralų (kalkakmenio, dolomito, gipso)  ir vanduo kontaktuoja su menkai tirpiu smėliu (SiO2).

Šiek tiek stebina  gana didelė silikatų koncentracija. Ar nebus taip, kad užmirštas panaudoti kablelis ir vietoje 2,9 mg/L SiO2 atsirado 29 mg/L SiO2. Reikės patikrinti. Jeigu  SiOkoncentracija iš tikrųjų lygi 29 mg/L, tuomet šio vandens vertė gali keistis. 

P.S. 2013-05-08 buvo nustatyta  SiOkoncentracija “Neptūno” vandenyje, o taip pat Vilniaus Antavilių vandenvietės vandenyje.  Rastos koncentracijos buvo tokios:

“Neptūnas”    –  25,2 mg/L

Antaviliai    –   15,6 mg/L.

Ta proga noriu “Neptūno” atsiprašyti už anksčiau pareikštas abejones, o taip pat  nuoširdžiai padėkoti UAB “Vandens tyrimai” vadovui Valdui Šimčikui už atliktą cheminę analizę.


 

 

Negazuotas šaltinio vanduo „Žalia giria Premium“

Duomenys nuo 5 L talpos butelio:

 

Dalis geležies pašalinta. Šis vanduo paruoštas pagal patvirtintą oksidavimo ozonu sodrintu oru technologiją. Iš 200 m gylio gręžinio Nr. 31099, Liepkalnio 148, Vilnius. Geriausia iki 2013-08-18. 

Cheminė sudėtis (mg/L):

Kalcis (Ca2+) ……….59,61

Magnis (Mg2+)………..15,55

Natris (Na+) ………. 4,57

Kalis (K+) …………..4,18

Geležis ………. 0,014

Hidrokarbonatai (HCO3) ….242

Chloridai (Cl) ………2,41

Sulfatai (SO42–) ……..14,35

Fluoridai (F) …….. 0,38

Sausoji liekana (180 0C) ….237

Trumpas komentaras: vidutinės mineralizacijos kalcio-magnio hidrokarbonatinis vanduo. Nustebino rezultatų pateikimas su dešimtosiomis ir šimtosiomis miligramų dalimis. Pagal kalcio ir magnio jonų koncentracijas apskaičiuotas bendrasis šio vandens kietumas lygus 4,3 mekv/L. Tai yra vidutinio kietumo vanduo. Continue reading