„Brita“, „Kenwood“ ir kiti buitiniai vandens filtrai

Apie tokio tipo filtrus kiekvienas juos vartojęs ir nevartojęs dažniausiai turi savo nuomonę ir vertinimą. Vertinimai svyruoja labai plačiame intervale: nuo „geri“ ar „labai geri“ iki „blogi“, „labai blogi“, „bakterijų veisyklos“.  Kai šie filtrai pasirodė mūsų parduotuvėse, mano kolegos ir tiesiog pažįstami, žinantys, kad aš dirbu su vandeniu,  klausdavo mano nuomonės apie juos. Mano atsakymas būdavo toks: aš jų nenaudoju ir todėl nieko apie jų gerąsias ar blogąsias savybes pasakyti negaliu, lygiai taip pat negaliu pasakyti verta ar neverta juos naudoti.

Kai tie klausimai man pabodo ir atsirado šiek tiek laisvo laiko, aš nutariau šiuos filtrus  ištirti. Ir ne šiaip sau paragauti nefiltruoto ir filtruoto vandens ir naudojantis vien skonio receptoriais nuspręsti kuris yra skanesnis. Kaip jau minėjau prisistatydamas, esu profesionalus chemikas-analitikas. Taigi, atlikti nefiltruoto ir filtruoto vandens cheminę analizę man nebuvo sunku. Kiek vėliau šiuos tyrimus laboratorinių darbų metu tęsėme kartu su vandentvarkos specializacijos bakalaurais ir magistrantais. Šie tyrimai buvo atliekami dar tada, kai Vilniuje nebuvo jokių geriamojo vandens ruošimo įrenginių ir todėl vartotojams buvo tiekiamas nepatenkinamos kokybės vanduo.

 

“BRITA” kasetė

(Tyrimams buvo naudotas  Vilniaus miesto Antavilių vandenvietės vanduo. Šie tyrimai buvo atlikti  tada, kai čia dar nebuvo pastatyti vandens ruošimo įrenginiai).

Tyrimų metodika paprasta: į „Brita“ ąsoti pilamas vienas litras vandens iš čiaupo (žalias vanduo) ir  nustatomas laikas, per kurį šis vanduo nusifiltruoja. Tuo pat metu žaliame vandenyje buvo nustatomas bendrasis kietumas, geležies bei mangano koncentracijos. Nufiltruotame vandenyje buvo nustatomi tie patys kokybės rodikliai, t.y. bendrasis kietumas ir geležies bei mangano koncentracijos. Tada 2,3,4 litrai vandens nufiltruojami ir išpilami, o analogiška analizė pakartojama nufiltravus 5-tąjį, 10-tąjį ir t.t. litrus vandens. Šio tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelėje.

Analizuodami 1 lent. pateiktus rezultatus matome, kad didėjant nufiltruo vandens tūriui, vienam litrui vandens nufiltruoti reikia vis daugiau ir daugiau laiko (5-tasis litras vandens filtravosi 4,25 min, 100-asis jau 12,95 min., o 180-tasis net 31 min. Kodėl taip yra? Paaiškinimas labai paprastas: pilant vandenį į ąsotį jame pritirpsta ore esančio deguonies ir žaliame vandenyje esanti tirpi ir todėl nematoma dvivalentė geležis deguonies yra oksiduojama iki mažai tirpaus trivalentės geležies hidroksido (rūdžių). Šios rūdys kaupiasi kasetėje ir  todėl vienam litrui vandens nufiltruoti reikia vis daugiau ir daugiau laiko. Tačiau šios rūdys nėra blogybė, priešingai, jos veikia kaip geležies oksidacijos deguonimi katalizatorius. Kuo daugiau kasetėje susikaupia rūdžių, tuo geriau iš vandens pašalinama geležis.

Su manganu vaizdas kitoks. Oro deguonis mangano, kai vandens pH mažesnis negu 12, neoksiduoja, tačiau filtruotame vandenyje jo koncentracija gerokai mažesnė negu žaliame vandenyje. Paaiškinimas labai paprastas: manganas dalyvavo mainų reakcijoje su kasetės viduje esančiu H-formos katijonitu. Tas pats H-formos katijonitas iš vandens pašalina ir dalį kalcio bei magnio jonų ir todėl sumažėja vandens kietumas; vanduo tampa minkštesnis. Matome (3 grafa), kad  didėjant nufiltruoto vandens tūriui proporcingai mažėja vandens minkštinimo efektas. Tačiau minkštinimo efektas išlieka pakankamai ilgai; filtruojant 180 litrą vandens, jo kietumas vis dar  sumažėjo 10 %. Reziumuojant galima pasakyti, kad „Brita“ kasetė ženkliai pagerina vandens kokybę.

 

1 lentelė. „Brita“ kasetės tyrimų rezultatai (Antavilių požeminis vanduo).

Nufiltruoto vandens tūris, L

Laikas, per kurį nusifiltruoja 1 litras vandens, min.

Filtruoto vandens bendrasis kietumas, mekv/L*

Geležies konc, mg/L

Mangano konc., mg/L

Žalias vanduo

Filtruotas vanduo

Žalias vanduo

Filtruotas vanduo

1

2

3

4

5

6

7

1

3,5

0,9

0,84

0,35

0,15

0,015

5

4,25

1,5

0,85

0,36

0,15

0,03

10

5,5

1,5

1,43

0,54

0,15

0,06

20

7,5

2,2

0,72

0,21

0,15

0,06

30

7,06

2,5

0,68

0,19

0,15

0,06

40

6,15

2,2

0,81

0,29

0,15

0,05

50

8,7

2,0

0,88

0,45

0,15

0,04

60

11,25

2,7

0,85

0,15

0,15

0,03

70

10,65

2,1

0,71

0,19

0,15

0,06

80

13,9

2,2

0,48

0,15

0,15

0,04

90

12,85

2,8

0,38

0,15

0,15

0,04

100

12,95

3,2

0,63

0,13

0,15

0,04

110

15,55

3,65

0,50

0,11

0,15

0,03

120

15,5

3,6

0,80

0,15

0,15

0,03

130

19,5

4,2

0,66

0,10

0,15

0,05

140

20,5

4,0

0,63

0,09

0,15

0,03

150

22,75

4,2

1,88

0,11

0,15

0,03

160

26,33

4,45

0,86

0,06

0,15

0,05

180

31

4,5

0,68

0,03

0,15

0,05

* Žalio vandens bendrasis kietumas nežymiai svyravo apie  5 mekv/L, todėl lentelėje pateiktas tiktai filtruoto vandens bendrasis kietumas.

 

Skaitytojams gali kilti klausimas: kodėl tyrimo metu buvo nufiltruota tiktai 180 litrų vandens. Reikalas tame, kad filtruojant 182-ąjį litrą vandens, filtratas susidrumstė ir nusidažė rusva spalva; kasetėje susikaupusios rūdys pateko į nufiltruotą vandenį. Atėjo laikas keisti kasetę.

Vėliau su „Brita“ kasete analogiški tyrimai buvo atlikti Petrašiūnų vandenvietėje Kaune bei Valkininkuose (Varėnos raj.). Šiose vietovėse tyrimai buvo atlikti todėl, kad požeminio vandens kokybė gerokai skyrėsi nuo Antavilių požeminio vandens kokybės. Petrašiūnų požeminiame vandenyje buvo palyginti nedaug geležies, tačiau daug mangano, o Valkininkų požeminiame vandenyje buvo labai daug geležies ir nemažai mangano. Šių tyrimų rezultatai pateikti 2-3 lentelėse.

 

 

 

 

 

2 lentelė. Brita“ kasetės tyrimų rezultatai (Petrašiūnų požeminis vanduo).

 

Nufiltruoto vandens tūris, L

Laikas, per kurį nusifiltruoja 1 litras vandens, min.

Filtruoto vandens bendrasis kietumas, mekv/L*

Geležies konc, mg/L

Mangano konc., mg/L

Žalias vanduo

Filtruotas vanduo

Žalias vanduo

Filtruotas vanduo

1

2

3

4

5

6

7

1

4,5

0,85

0,60

0,111

0,80

0,15

5

5,75

1,0

0,405

0,078

0,80

0,16

10

6,75

1,7

0,503

0,055

0,80

0,20

20

9,7

2,2

0,316

0,040

0,80

0,25

30

8,9

2,55

0,410

0,029

0,80

0,30

40

10,5

2,35

0,404

0,037

0,80

0,28

50

10,15

2,85

0,398

0,041

0,80

0,32

60

11,0

2,95

0,450

0,037

0,80

0,45

70

12,7

3,0

0,571

0,031

0,80

0,50

80

12,8

3,25

0,335

0,034

0,80

0,42

90

12,5

3,25

0,372

0,036

0,80

0,34

100

12,8

3,3

0,390

0,033

0,80

0,32

110

13,2

3,5

0,417

0,031

0,80

0,38

120

13,5

3,65

0,507

0,033

0,80

0,45

130

13,75

3,9

0,440

0,027

0,80

0,50

140

13,9

4,05

0,391

0,025

0,80

0,50

150

14,15

4,15

0,472

0,026

0,80

0,45

160

15,33

4,2

0,450

0,022

0,80

0,40

170

16,0

4,25

0,442

0,023

0,80

0,40

180

16,5

4,3

0,395

0,019

0,80

0,40

190

18,0

4,4

0,502

0,020

0,80

0,35

200

20,15

4,45

0,400

0,017

0,80

0,30

* Žalio vandens bendrasis kietumas nežymiai svyravo apie  4,5 mekv/L, todėl lentelėje pateiktas tiktai filtruoto vandens bendrasis kietumas.

 

 

3 lentelė. Brita“ kasetės tyrimų rezultatai (Valkininkų požeminis vanduo).

 

Nufiltruoto vandens tūris, L

Laikas, per kurį nusifiltruoja 1 litras vandens, min.

Filtruoto vandens bendrasis kietumas, mekv/L*

Geležies konc, mg/L

Mangano konc., mg/L

Žalias vanduo

Filtruotas vanduo

Žalias vanduo

Filtruotas vanduo

1

2

3

4

5

6

7

1

2,75

0,85

3,78

0,556

0,60

0,10

5

5,0

1,15

4,57

0,810

0,60

0,08

10

5,5

1,95

5,40

1,25

0,60

0,12

20

5,25

2,85

4,64

1,60

0,60

0,15

30

5,50

3,25

5,50

1,6

0,60

0,25

40

5,75

3,5

5,45

1,74

0,60

0,27

50

6,0

3,4

5,40

1,75

0,60

0,23

60

7,25

3,85

5,42

1,62

0,60

0,16

70

8,0

4,05

5,24

1,67

0,60

0,24

80

9,1

3,7

4,96

1,50

0,60

0,17

90

10,5

4,0

4,88

1,54

0,60

0,15

100

10,1

4,55

5,37

1,78

0,60

0,20

110

17,0

4,40

5,50

1,10

0,60

0,20

120

17,7

4,60

5,32

0,95

0,60

0,15

130

32,0

4,25

5,30

0,42

0,60

0,10

140

35,0

4,15

5,27

0,21

0,60

0,05

150

49,0

4,55

4,54

0,064

0,60

0,03

160

56,0

4,75

5,41

0,080

0,60

0,03

* Žalio vandens bendrasis kietumas nežymiai svyravo apie  5,65 mekv/L, todėl lentelėje pateiktas tiktai filtruoto vandens bendrasis kietumas.

 

Išvada: Visais trimis atvejais filtruoto vandens kokybė buvo žymiai geresnė už nefiltruoto požeminio vandens kokybę.

Panašūs tyrimai buvo atlikti ir su „Kenwood“, „Standard“, „Akvafor“, „ICE spring (lietuviškas) ir „BRITA evro“ (Kaliningrado gamybos) buitiniais filtrais. Šiokią tokią konkurenciją „Brita“ filtrams galėtų sudaryti tiktai „Kenwood“ filtrai, nors ir per juos buvo galima nufiltruoti maždaug trečdaliu mažiau vandens negu per „Brita“ filtrą. Visi kiti filtrai nė iš tolo neprilygo šiems dviems. Spėju, kad kitų filtrų kasetės buvo įkrautos nekokybišku (užtat pigiu) katijonitu.

Jeigu skaitytojai susidomės kitų filtrų tyrimų rezultatais, bus galima juos pateikti ir pakomentuoti.

Iš tikrųjų, tiek „Brita“, tiek ir „Kenwood“ filtrai gerokai pagerina vandens kokybę. Tik ką pradėtas naudoti filtras vandenį gerokai suminkština ir pašalina tiktai dalį mangano ir geležies, tačiau su kiekvienu nufiltruotu litru vandens minkštinimo efektas silpsta, o pašalintos geležies kiekis didėja. Šie filtrai – tai tarsi miniatiūriniai vandens kokybės gerinimo įrenginiai. Mano šeima gal kokius ketverius metus naudojo „Britą“ filtrą. Jį į lentyną padėjome tiktai tada, kai Antaviliuose  pradėjo veikti geriamojo vandens ruošimo įrenginiai ir iš čiaupo pradėjo bėgti geros kokybės vanduo. Tačiau tie žmonės (gurmanai), kurie nori pajusti grynesnį, tikresnį arbatos ar kavos skonį, gali puikiausiai naudoti „Brita“ ar „Kenwood“ filtrus. Tiktai dar sykį priminsiu, kad „Kenwood“ kasetės resursas yra maždaug trečdaliu mažesnis už „Brita“ kasetės resursą. Šiuos filtrus patarčiau naudoti ir tiems žmonėms, kuriems tiekiamas tinkamai neparuoštas požeminis vanduo. Jeigu kriauklės ir vonios parudavusios, šie filtrai gerokai pagerins Jūsų geriamojo vandens kokybę.  O jeigu Jūs norite, kad santechnika būtų švari ir graži, įsirenkite bent 12-14 colių skersmens filtrus ir turėsite geros kokybės vandenį ir maistui gaminti ir prausimuisi ir skalbimui. Tiktai dar sykį priminsiu, kad pirmiausiai reikia korektiškai atlikti Jūsų vandens cheminę analizę, kad žinoti, ką iš Jūsų vandens reikia šalinti ir kokią šių medžiagų šalinimo technologiją reikia panaudoti.  Tie žmonės, kurie vaikšto į namus ir primygtinai siūlo nemokamai atlikti Jūsų vandens analizę, apie cheminę analizę, kaip taisyklė, neturi jokio supratimo. Jie Jus paprasčiausiai nori apgauti ir jiems tai dažnai pavyksta.

Jeigu kalbėti apie techninio vandens ruošimo filtrus, tai čia vėlgi galioja ta pati paprasta taisyklė. Pirmiausiai reikia tiksliai žinoti, kokios kokybės techninio vandens jums reikia ir kokių kiekių (m3/h, m3/parą).  Antra, kokia yra vandens kokybė vandens šaltinyje, iš kurio bus ruošiamas techninis vanduo. Žinant šiuos du dalykus, galima teisingai parinkti techninio vandens ruošimo technologiją bei įrenginius. Juk įvairiose gamybose naudojamo vandens kokybei keliami skirtingi reikalavimai (pieno produktų gamyba, mėsos produktų gamyba, alaus daryklos, vaistų gamyba, puslaidininkių gamyba ir t.t.).

7 thoughts on “„Brita“, „Kenwood“ ir kiti buitiniai vandens filtrai

  1. super straipsnis. Kaip tik namie parūdavęs vanduo bėga (na ne kiek vanduo, kiek tai pasimato kriauklėje). Pradėjau ieškotis geriamam vandeniui filtro, ir pagooglinau apie brita filtrą. Ačiū už straipsnį.

    • Kalkės yra kalcio ir magnio karbonatų mišinys. Kaip priemaiša šiame mišinyje gali būti mažai tirpių geležies ir magnio junginių. Kaip juos veikia filtrai atsakyti negaliu, kadangi nežinau apie kokius filtrus kalbate (labai abstraktus klausimas).

Leave a Reply to Justinas Cancel reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

Please insert the signs in the image: